Ekonomistai: kiek ilgai Lietuva dar gyvens ne pagal kišenę? (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Elta

2010-12-29 16:28

Kitų metų nacionaliniame biudžete bei valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) biudžete aiškiai atsispindintis deficitas bei nuo Nepriklausomybės atkūrimo praktiškai nepakitęs bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis ekonomikos analitikus verčia pripažinti, jog racionalių sprendimų tiek politinėje arenoje, tiek fiskaliniame sektoriuje trūkumas bei aiškios ateities strategijos neegzistavimas gramzdina tiek šalies ekonominį sektorių, tiek ir pačią valstybę.

Trečiadienį naujienų agentūros ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Kaip mes gyvensime 2011-aisiais?“ apsilankę ekonomikos specialistai vieningai sutarė, jog šaliai labiausiai trūksta viešų diskusijų, per kurias visuomenė turėtų galimybę įsiklausyti ne vien į viešojo sektoriaus nuolat deklaruojamą šviesesnės ateities viziją, kuri iš tiesų yra labai miglota, o į nepriklausomų rinkos bei ekonomikos ekspertų poziciją, galinčią pateikti kur kas labiau realybę atitinkančius duomenis bei padėti drauge ieškoti racionalių sprendimų.

Nuo visuomenės slepia faktus

Ekonomistas prof. Povilas Gylys pažymėjo, jog visuomenei paprasčiausiai nėra pateikiami faktai, leidžiantys suprasti realią Lietuvos ekonomikos situaciją: 1989 m. Lietuvoje buvęs BVP lygis vėl buvo pasiektas tik 2004 m., o šalį sukrėtus ekonominei krizei, 2009 m. BVP dar kartą krito iki 1989 m. lygio, taigi per dvidešimtmetį šalies ekonominis sektorius praktiškai nepasislinko į priekį.

„Lietuvoje pinigų politikos nevykdom, fiskalinės politikos nevykdom. Finansų ministerija pas mus užsiima sąskaityba, tai tėra didelis kasininkas, o štai ponas Šarkinas žiūrėjo, kaip mes eurais pūtėm nekilnojamojo turo burbulą. Jis juk atsakingas už pinigų politiką. Blogai yra ne tai, kad tai įvyko, bet blogai, kad mes apie tai nekalbam. Mes nesuvokiam, kur gyvenam, neatliekam atitinkamos diagnozės, taigi negalime paskirti adekvataus gydymo, o mąstome, kad išgysime savaime“, - aiškino P. Gylys.

Grįžtam į caro laikus?

Ekonomikos analitikas taip pat pažymi, jog net praktiškai įgyvendinant pačius neracionaliausius sprendimus anksčiau ar vėliau atnešančius didžiulę žalą valstybei, Lietuvoje niekada neatsiranda tų, kurie prisiimtų už tai atsakomybę ir būtų ieškomi atitinkami sprendimai.

„Daugybę metų Lietuvoje neteisybė kaupiasi, o mes praktiškai einam regreso keliu. Pagal kai kuriuos parametrus mes grįžtam į XIX amžių: jeigu žmonės dirba 6 dienas per savaitę po 10-12 valandų, tai juk caro laikais, 1911 metais, nebuvo galima dirbti daugiau kaip 11 valandų. Laisvo laiko nebelieka, vaikų auginimui nei pinigų, nei laisvo laiko nėra, santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų daugelyje sektorių yra prasti“, - tikino P. Gylys.

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka pritarė P. Gylio pozicijai, kad Lietuva per nepriklausomybės dvidešimtmetį nesugebėjo pasistūmėti į priekį ir atkreipė dėmesį, jog socialinis visuomenės susiskaldymas, atskirtis tarp skurstančių ir turtingųjų išlieka labai didelė.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas