Ekonomistai Vyriausybę giria avansu, tačiau mato ir rizikų

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

tv3.lt

2017-03-03 17:49

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai.

Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta.

Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta. Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje rašo:

„Kokie yra geros Vyriausybės programos kriterijai? Plataus masto, bet su aiškiais prioritetais; ambicinga, bet įgyvendinama; numatanti ne tik populiarias, bet ir struktūrines reformas, aukojančios trumpalaikį komfortą ir siaurą interesą dėl ilgalaikio progreso; ne apraudanti akivaizdžias problemas, o numatanti konkrečius darbus, jų vertinimo kriterijus bei atsakingas institucijas.

Ar tokia yra septynioliktosios vyriausybės programa? Taip. Todėl opozicija šioje situacijoje galėtų ne nerišliai zyzti, niurzgėti ir sukti uodegą, o pažadėti, kad padės ją įgyvendinti. Nes numatytus pokyčius prastumti Seime tikrai nebus lengva. Ne ieškančios kur įkišti pagalį bei kaip pašiepti, ne galvojančios tik apie savo reitingus ir ateinančius rinkimus, o konstruktyvios ir progresyvios, siūlančios, padedančios ir patariančios opozicijos per daugiau nei ketvirtį amžiaus nepriklausomoje Lietuvoje dar nebuvo. Bet dabar labiausiai reikia“, – įsitikinęs ekonomistas.

Panašios nuomonės laikosi ir kiti ekonomistai. Tačiau jie taip pat apsidalina ir savo įžvalgomis, kas gali nutikti ne taip.

Žilvinas Šilėnas: ryžtinga Vyriausybė ir su aptakiu planu padaro daug

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad gerieji tikslai – investicijų pritraukimas, administracinės naštos mažinimas, biurokratijos mažinimas, o taip pat ir darbuotojų bei darbdavio įmokų sujungimas. Tačiau neraminantis signalas – prie visų šių tikslų žodeliai išanalizuosime, žiūrėsime.

„Kitaip tariant, jei sako, kad analizuos, nesako, kad būtinai tai darys. Viskas priklauso nuo Vyriausybės. Ryžtinga Vyriausybė ir su aptakiu planu daug apdaro. Tai didelės reikšmės tiems žodžiams neteikčiau, tačiau tiek dėl investicijų skatinimo ir „Sodros“ įmokų sujungimo, viskas išanalizuota ir jau būtų galima priimti. O šiaip, kad Vyriausybė nori analizuoti ir skaičiuoti, laikau teigiamu dalyku. Pritariu, kad geriau devynis kartus pamatuoti ir dešimtą pjauti“, – sako analitikas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ...

Planuojantiems atostogas vasarą – nepatogumai, o agentūroms – nuostoliai

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako ...

Atskleista, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą, o kiek – daugiau nei 3 tūkst. eurų

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant ...

Paskelbė, ką lietuviai pernai pirko dažniausiai

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams ...

Amerikiečiai įsigijo TV3 žiniasklaidos grupę

Stokholme įsikūrusi MTG kompanija paskelbė, kad pasirašė sutartį dėl TV3 grupės Baltijos šalyse pardavimo amerikiečių investiciniam fonui „Providence Equity Parners“. Sutartimi parduodami visi MTG verslai Baltijos ...

Kas iš tiesų keisis už komunalines paslaugas mokančiam vartotojui nuo balandžio?

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas