Ekonomistai Vyriausybę giria avansu, tačiau mato ir rizikų

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

tv3.lt

2017-03-03 17:49

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai.

Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta.

Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta. Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje rašo:

„Kokie yra geros Vyriausybės programos kriterijai? Plataus masto, bet su aiškiais prioritetais; ambicinga, bet įgyvendinama; numatanti ne tik populiarias, bet ir struktūrines reformas, aukojančios trumpalaikį komfortą ir siaurą interesą dėl ilgalaikio progreso; ne apraudanti akivaizdžias problemas, o numatanti konkrečius darbus, jų vertinimo kriterijus bei atsakingas institucijas.

Ar tokia yra septynioliktosios vyriausybės programa? Taip. Todėl opozicija šioje situacijoje galėtų ne nerišliai zyzti, niurzgėti ir sukti uodegą, o pažadėti, kad padės ją įgyvendinti. Nes numatytus pokyčius prastumti Seime tikrai nebus lengva. Ne ieškančios kur įkišti pagalį bei kaip pašiepti, ne galvojančios tik apie savo reitingus ir ateinančius rinkimus, o konstruktyvios ir progresyvios, siūlančios, padedančios ir patariančios opozicijos per daugiau nei ketvirtį amžiaus nepriklausomoje Lietuvoje dar nebuvo. Bet dabar labiausiai reikia“, – įsitikinęs ekonomistas.

Panašios nuomonės laikosi ir kiti ekonomistai. Tačiau jie taip pat apsidalina ir savo įžvalgomis, kas gali nutikti ne taip.

Žilvinas Šilėnas: ryžtinga Vyriausybė ir su aptakiu planu padaro daug

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad gerieji tikslai – investicijų pritraukimas, administracinės naštos mažinimas, biurokratijos mažinimas, o taip pat ir darbuotojų bei darbdavio įmokų sujungimas. Tačiau neraminantis signalas – prie visų šių tikslų žodeliai išanalizuosime, žiūrėsime.

„Kitaip tariant, jei sako, kad analizuos, nesako, kad būtinai tai darys. Viskas priklauso nuo Vyriausybės. Ryžtinga Vyriausybė ir su aptakiu planu daug apdaro. Tai didelės reikšmės tiems žodžiams neteikčiau, tačiau tiek dėl investicijų skatinimo ir „Sodros“ įmokų sujungimo, viskas išanalizuota ir jau būtų galima priimti. O šiaip, kad Vyriausybė nori analizuoti ir skaičiuoti, laikau teigiamu dalyku. Pritariu, kad geriau devynis kartus pamatuoti ir dešimtą pjauti“, – sako analitikas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas