Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Emigracija

2017-04-19 15:17

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto. Remiantis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais: namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų; namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose; namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto; namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto; namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2015 m. – 235 EUR, 2016 m – 240 EUR) iš savo lėšų.

„Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, bendra žinia nėra bloga, nes rodiklis mažėjo. Pasak jo, šis rodiklis daug tikriau nei skurdo rizikos riba atskleidžia socialinę nelygybę.

„Mes skundžiamės, kad emigravo apie 30 tūkst. žmonių, o čia dešimt kartų daugiau – 300 tūkst., kurie kaip emigravę – nedalyvauja pilnavertiškai mūsų visuomenėje, nes gyvena nepritekliuje, yra užguiti. Tad turime milžinišką potencialą 13 proc. gyventojų ir nemaža dalis jų – vaikai. Tai žiauriausia.

Kai tie vaikai užaugs, ar taps dirbančiaisiais mylinčiais savo šalį, ar taps emigrantais? Aiškus atsakymas. Labai mažai šansų, kad taps pilietiški. Čia yra milžiniškas skaičius – 300 tūkst. žmonių“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo ekonomistas.

Mažiau viešiesiems pirkimams, daugiau socialinei apsaugai

Lietuva šia statistika atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Lenkijos. Ž. Maurico teigimu, problemos vaistas – paprastas. Reikia pertvarkyti Lietuvos biudžetą, kuris orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų.

„Mes labai mažai išleidžiame socialinei apsaugai. Ir tai išlaidos neteisingos, nes jas gauna daugiau tie žmonės, kurie susiveikia neįgalumus, kelias pensijas, gauna šešėlinių pajamų. Socialinės apsaugos sistema nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Ypatingai kalbant apie nedarbo draudimo sistemą. Išmoka yra žemesnė nei skurdo riba.

Straipsnio puslapiai:

Close

Už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose – griežtesnė administracinė atsakomybė

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta griežtesnė administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio ...

Darbdavių žaidimai: specialiai užkelia reikalavimus, kad lengviau įdarbintų užsienietį?

 Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje ...

Nauja Darbo kodekso tvarka užgriūna besilaukiančias: kaip neprarasti to, kas priklauso?

 Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau ...

„Ryanair“ pranešė apie skrydžius nauja kryptimi

 Pigių oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio dukart per savaitę keleivius skraidins iš Kauno oro uosto į Cheroną (Žironą), Ispanijoje. Iš šio oro uosto nemaža dalis turistų ...

Ar įmanoma Lietuvoje susirasti darbą už daugiau nei 1200 eurų?

 Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas ...

Paaiškėjo, kodėl už tą patį darbą Lietuvos miestuose mokama skirtingai

 Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. ...

Pirmą kartą nuo 2008 m. sparčiausiai butų kaina augo nebe Vilniuje

 Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius ...

„Revel Systems“ plėtra Lietuvoje: naujas biuras ir antras pagal dydį padalinys pasaulyje

 Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje. Bendrovė Vilniuje ...

Dabartiniai gydytojų ir slaugytojų atlyginimai ligoninėse: prašymas kelia tikrą sumaištį

 Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su ...

Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?

 Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas