Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Emigracija

2017-04-19 15:17

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto. Remiantis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais: namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų; namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose; namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto; namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto; namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2015 m. – 235 EUR, 2016 m – 240 EUR) iš savo lėšų.

„Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, bendra žinia nėra bloga, nes rodiklis mažėjo. Pasak jo, šis rodiklis daug tikriau nei skurdo rizikos riba atskleidžia socialinę nelygybę.

„Mes skundžiamės, kad emigravo apie 30 tūkst. žmonių, o čia dešimt kartų daugiau – 300 tūkst., kurie kaip emigravę – nedalyvauja pilnavertiškai mūsų visuomenėje, nes gyvena nepritekliuje, yra užguiti. Tad turime milžinišką potencialą 13 proc. gyventojų ir nemaža dalis jų – vaikai. Tai žiauriausia.

Kai tie vaikai užaugs, ar taps dirbančiaisiais mylinčiais savo šalį, ar taps emigrantais? Aiškus atsakymas. Labai mažai šansų, kad taps pilietiški. Čia yra milžiniškas skaičius – 300 tūkst. žmonių“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo ekonomistas.

Mažiau viešiesiems pirkimams, daugiau socialinei apsaugai

Lietuva šia statistika atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Lenkijos. Ž. Maurico teigimu, problemos vaistas – paprastas. Reikia pertvarkyti Lietuvos biudžetą, kuris orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų.

„Mes labai mažai išleidžiame socialinei apsaugai. Ir tai išlaidos neteisingos, nes jas gauna daugiau tie žmonės, kurie susiveikia neįgalumus, kelias pensijas, gauna šešėlinių pajamų. Socialinės apsaugos sistema nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Ypatingai kalbant apie nedarbo draudimo sistemą. Išmoka yra žemesnė nei skurdo riba.

Straipsnio puslapiai:

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas