Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Emigracija

2017-04-19 15:17

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto. Remiantis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais: namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų; namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose; namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto; namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto; namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2015 m. – 235 EUR, 2016 m – 240 EUR) iš savo lėšų.

„Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, bendra žinia nėra bloga, nes rodiklis mažėjo. Pasak jo, šis rodiklis daug tikriau nei skurdo rizikos riba atskleidžia socialinę nelygybę.

„Mes skundžiamės, kad emigravo apie 30 tūkst. žmonių, o čia dešimt kartų daugiau – 300 tūkst., kurie kaip emigravę – nedalyvauja pilnavertiškai mūsų visuomenėje, nes gyvena nepritekliuje, yra užguiti. Tad turime milžinišką potencialą 13 proc. gyventojų ir nemaža dalis jų – vaikai. Tai žiauriausia.

Kai tie vaikai užaugs, ar taps dirbančiaisiais mylinčiais savo šalį, ar taps emigrantais? Aiškus atsakymas. Labai mažai šansų, kad taps pilietiški. Čia yra milžiniškas skaičius – 300 tūkst. žmonių“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo ekonomistas.

Mažiau viešiesiems pirkimams, daugiau socialinei apsaugai

Lietuva šia statistika atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Lenkijos. Ž. Maurico teigimu, problemos vaistas – paprastas. Reikia pertvarkyti Lietuvos biudžetą, kuris orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų.

„Mes labai mažai išleidžiame socialinei apsaugai. Ir tai išlaidos neteisingos, nes jas gauna daugiau tie žmonės, kurie susiveikia neįgalumus, kelias pensijas, gauna šešėlinių pajamų. Socialinės apsaugos sistema nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Ypatingai kalbant apie nedarbo draudimo sistemą. Išmoka yra žemesnė nei skurdo riba.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur pučiasi burbulai?

 Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo ...

Automobilio išlaikymui – tiek pat, kiek ir jo nuomai

„Swedbank“ ekspertų skaičiavimais, naujai įsigytos transporto priemonės eksploatacijai verslas kasmet turi skirti iki 15 proc. sumokėtos automobilio kainos. Remiantis banko duomenimis, įmonei įsigijus 20 tūkst. Eur vertės automobilį, ...

Kaip atrodys Lietuva po 30 metų: išsigelbėjimas – imigrantai?

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų ...

Padidinti mokesčiai: kaip darbdaviams seksis įdarbinti sezoniniam darbui?

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip ...

Kas dirba už 300 Eurų per mėnesį?

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes ...

Suskaičiavo, kiek išleido po užsienį ar Lietuvą keliavę gyventojai

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje. Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 ...

Lietuvos ekonomikos perspektyvos: tikimasi, kad kainos augs tik trumpam

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai ...

Gyvenimo paradoksas: Lietuva priskiriama prie pigiausių šalių, bet apsipirkti vyksta į Lenkiją

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. ...

3 centų arba „vyšninių vokelių“ iš „Sodros“ istorija, priversianti pasitikrinti būsimą pensiją

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) ...

Vilnius muša butų įperkamumo rekordus

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas