Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

(Puslapis 3 iš 3)

2017-04-19 15:17

Kaime, jeigu tu dirbi ir negirtauji, turi kvalifikaciją – gali vairuoti kombainą, tai tikrai neblogos pajamos, gali gyventi.

Didžiausias problemas patiria tie regionai, kur didžiausia emigracija ir gyventojų senėjimas. Tai Aukštaitijos regionas, kur mažai ūkininkavimo. Pradedant nuo Zarasų, Ignalinos, taip pat ir Kupiškis ant ribos“, – įsitikinęs ekonomistas.

Esam panašūs į Italiją

Ekonomistas mūsų šalies duomenis palygina su Eurostato skelbiamais. Jo skaičiavimu, jei 2015 m. Eurostatas nurodė, kad Lietuvoje 14 proc. visų gyventojų patiria materialinį nepriteklių, tai tuomet šis rodiklis dabar 13,5 proc. Išeitų taip, kad Lietuva atsiduria šeštoje vietoje nuo galo: Bulgarija, Rumunija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva.

Tuo tarpu lyderiai, kur mažiausia socialinė atskirtis – Skandinavija. Būtent jos vadinamos gerovės šalimis.

„Švedija 0,7 proc. visų gyventojų. Norvegija – 1,3 proc. Čia mažiausi rodikliai. Danijoje 3 proc., Suomija – 2 proc., Olandija 2,5 proc. Tos šalys, kurios turi skandinavišką gerovės modelį, toms šalims pavyksta išvengti materialinio nepriteklius.

Net Jungtinėje Karalystėje 6 proc. nėra taip jau mažai. Dalis jų lietuvių, manau. Skurstančių lietuvių procentas Britanijoje, manau, pritaikius tuos procentus, būtų apie 20 tūkst.“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.

Tuo tarpu Estijoje, anot ekonomisto, materialiniame nepritekliuje 4,5 proc. visų gyventojų.

„Metai iš metų matomas tų skurstančių žmonių skaičiaus ar materialinio nepriteklių kenčiančių žmonių skaičiaus mažėjimas. Kiek buvo išaugęs pokriziniu laikotarpiu, dabar turime mažiausią, kokį esame turėję. Lyginant su 2012 m. tai buvo beveik 20 proc., kurie gyveno nepritekliuje.

Manyčiau, kad tai džiugi statistika. Lyginant su kitomis valstybėmis, atsiliekame nuo Estijos ganėtinai ženkliai. Ir tai parodo gerovės valstybės privalumus. Skandinavijoje šis rodiklis itin žemas.

Bet palyginus su ta pačia Italija, mes ją vejamės. Ten berods apie 2 mln. žmonių gyvena nepritekliuje –11,5 proc. visų gyventojų“, – teigia Ž. Mauricas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiuosiuose miestuose 12,7 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 15,5 proc.; 2015 m. – atitinkamai 12,8 ir 14,3 proc.

Su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė namų ūkiai, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų ir vienas gyvenantis asmuo. Palyginti su 2015 m., jų materialinio nepritekliaus lygis sumažėjo atitinkamai 5,5 ir 4,2 proc. punkto; didelio materialinio nepritekliaus lygis sumažėjo atitinkamai 1,6 ir 4,3 proc. punkto. Rečiausiai nepriteklių patyrė dviejų suaugusių su vienu vaiku namų ūkiai. 2016 m. šių namų ūkių, susidūrusių su materialiniu nepritekliumi dalis sumažėjo 2,3 proc. punkto, su dideliu materialiniu nepritekliumi – 5,8 proc. punkto.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

„Sodra“ perspėja: ruošiamas skolininkų sąrašas, pinigai bus išieškomi

„Sodrai“ perėmus Vaikų išlaikymo fondą į savo rankas, atėjo laikas permainoms. Nuspręsta pradėti dirbti daug aktyviau su valstybei skolingais asmenimis. Tokių – apie 40 tūkstančių. Iš valstybės biudžeto Lietuvoje ...

„Lietuvos geležinkeliai“ dalinasi naujienomis: startuoja vasariški atostogų maršrutai

Praėjusiais metais išpopuliarėjęs „Pajūrio ekspresas“ grįžta – jau nuo gegužės 25-osios „Lietuvos geležinkeliai“ į labiausiai pamėgtus kurortus kvies važiuoti patogiais ir šiuolaikiškais ...

Ekspertė pataria, kaip taupyti apsiperkant

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas