Ekonomistas: vartotojas ateityje – individualistas, norintis gyventi ilgiau

(Puslapis 1 iš 5)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2015-04-10 11:02

 Pasaulyje nebeliks popierinių pinigų, verslo įmonės konkurencingumą didins dalindamosis tarpusavyje žiniomis, tačiau statistinis vartotojas taps dar labiau susiasmeninęs, o Lietuvos šansas – nišinės technologijos, ekologiška gamta ir maistas. Tokias ateities prognozes pateikia KTU ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesoriaus R. Krušinsko teigimu, norint kalbėti ir prognozuoti, koks bus ateities vartotojas, reikia susitarti dėl esminės sąlygos – mūsų aplinkos nepasieks karo liepsnos, stichinės nelaimės ar pasaulinio mąsto ligų protrūkiai. Kaip rodo istorija, šios negandos visada bet kurios šalies ekonomiką nubloškia keliasdešimt metų atgal.

Tyrimai rodo, kad pagal ekonominį gerbūvį maždaug 50 metų atsiliekame nuo Vokietijos ar Prancūzijos. Ar po tokio laikotarpio prisivysime šias šalis ir kaip atrodys statistinis lietuvis vartotojas tuo metu?

Jei atskaitos tašku pasirinktume šiandienos Lietuvos ir pasaulio ekonominę aplinką, manau, kad po 50 metų mūsų šalis bus labai sėkmingai integravusis į globalinę ekonominę erdvę. Pasaulio mastu būsime labai nedidelis žaidėjas, jau pasiekęs vakarų pasaulio ekonominį lygį. Kodėl?

Pirma, mes turime senėjimo problemą, tačiau Vakarų šalyse ši problema šiandien – gerokai didesnė. Žvelgiant į pasaulinę patirtį, sėkmingesnis ekonominis augimas galimas tose valstybėse, kuriose yra daugiau darbingo amžiaus ir gero išsilavinimo žmonių.

Nedrįsčiau sakyti, kad Lietuva per penkis dešimtmečius suklestės, tačiau ji turėtų išlaikyti panašų gyventojų skaičių, kuris svyruos tarp 3 ir 2,5 milijono. Neabejoju, kad atgal bus pritraukta ir dalis emigrantų. Būsime pilnateisis, neužguitas pasaulio ekonomikos žaidėjas. Tiesiog būsime mozaikos dalimi su savo spalvomis.

Lygiai taip pat, ateities Lietuvos vartotojas visiškai niekuo nesiskirs nuo vokiečio, švedo ar belgo. Per 50 metų šie vartotojų skirtumai susiniveliuos. Niveliacijai didelę įtaką turės informacija ir jos sklaida bei srautai. Visa darbinė ir kasdienė aplinka visame pasaulyje kryps link taip vadinamos techhumanizacijos – turėsime labai daug informacinių technologijų prietaisų naudojamų visose gyvenimo srityse.

Jau dabar vartojamas terminas „hiperskaitmeninis vartotojas“ – žmogus, kasdien naudojantis bent 3 išmaniuosius prietaisus ir prie interneto prisijungiantis bent iš 3 skirtingų vietų kasdien. Kokį vaidmenį ateities vartotojo gyvenime vaidins išmaniosios technologijos?

Šie hiperskaitmeniniai vartotojai – mes šiandien. Prisijungiame prie interneto ne tik iš išmaniojo telefono, bet ir iš planšetės, darbinio kompiuterio, o kur dar namie esantys išmanieji televizoriai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas