Eksperimentas: grįžtu namo – į Lietuvą (154)

(Puslapis 1 iš 3)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Monika Katkutė / Ekonomika.lt

2012-01-09 10:04

 Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų, žodį emigrantai pakeisiu išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.

Į Londoną atvykau studijuoti magistro. Mano laimei, planas nepavyko, nes dabar turėčiau dar vieną popierių, 0 patirties ir skolą banke, nes Londonas – ne Vilnius, ar Kaunas, ar Klaipėda – mamos konservais nepasimaitinsi, o ir studijos itin brangios, nereikia nė prestižinio universiteto. Aš stojau į šešis. Įstojau į penkis, o šeštas buvo tas, kurio norėjau, tad nusprendžiau diplomų nesivaikyti ir įsidarbinti savo trokštamoje srityje – reklamoje (Lietuvoje baigiau politikos mokslus, bet reklamos srityje susirenka žmonės su išsilavinimu, ne specialybe).

Vietiniai lietuvaičiai sukiojo pirštu ir sakė, kad daug kas čia bando ,,prasimušti” ir tai užtrunka ilgai. Daug laiko neturėjau, tad didelių pastangų dėka jau po trijų mėnesių gavau norimą darbą pagal vadinąmąją ,,graduate” programą. Neslėpsiu, teko padirbėti mėnesį užkandinių tinkle. Kolektyvas smagus, tačiau grįžti tuščia galva namo – ne man.

O toliau kaip ir visur: sunku gauti pirmą darbą, o po to tave jau ,,medžioja”, tad nepraėjus nė metams jau dirbau vienoje geriausių ir didžiausių Londono reklamos agentūrų. Su darbu gavau ir priedą – pagaliau įsikraustėm į puikų lofto stiliaus butą Haknyje su panele angle bei panele japone pašonėje.

Dar pamiršau pasakyti, kad nuo mokyklos laikų Londonas buvo mano svajonių miestas. Svajojau čia atvažiuoti ir padaryti tą ,,neįmanomą” karjerą, ,,virti” didmiesčio gyvenime, eiti į teatrus, koncertus, keliauti ir šiaip prasmingai gyventi.

Laikas eksperimentui

Bet eksperimentas ne apie tai kas buvo, o apie tai kas bus. Po dvejų metų sėkmingo ūžesio karjeros srityje, nusprendžiau grįžti į Lietuvą, tiksliau į Vilnių (šiaip esu kilusi iš mažo Gargždų miestelio, ten ir dabar puikiai gyvena mano tėvai bei likę draugai). O ko? Taigi geresnio gyvenimo.

Laikas madingajam viešam pasiteisinimui, kodėl gi dabar niūriais, kone viduramžių laikais, patogų, sotų ir ,,perspektyvų” gyvenimą keičiu į civilizacijos pamirštą Lietuvą. Pasistengsiu glaustai.

Visų pirma, svetimoj žemėj pranašu nebūsi. Tad kad ir kiek besistengtum, būsi vienas iš tūkstančių puikių. Lietuvoje gali būti bent vienas iš dešimt.

Antra, Lietuvoje egzistuoja laikas. Londone jis tiesiog išnyksta. Nusprendei kur nors nuvykti ar susitikti su draugu puodeliui kavos – tenka labai ilgai svarstyti, nes norom nenorom, tai vistiek užims mažiausiai pusdienį tavo ir taip aukso vertės laisvalaikio. Lietuvoje per pusdienį ir seniai matytas gimines kitam mieste aplankytum – va tau ir išvyka.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Katkutė

Close

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį ...

Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. ...

Nerijus Mačiulis: milžiniški gyventojų lūkesčiai pakeitė ekonomines tendencijas

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas