Eksperimentas: grįžtu namo – į Lietuvą (154)

(Puslapis 1 iš 3)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Monika Katkutė / Ekonomika.lt

2012-01-09 10:04

 Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų, žodį emigrantai pakeisiu išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.

Į Londoną atvykau studijuoti magistro. Mano laimei, planas nepavyko, nes dabar turėčiau dar vieną popierių, 0 patirties ir skolą banke, nes Londonas – ne Vilnius, ar Kaunas, ar Klaipėda – mamos konservais nepasimaitinsi, o ir studijos itin brangios, nereikia nė prestižinio universiteto. Aš stojau į šešis. Įstojau į penkis, o šeštas buvo tas, kurio norėjau, tad nusprendžiau diplomų nesivaikyti ir įsidarbinti savo trokštamoje srityje – reklamoje (Lietuvoje baigiau politikos mokslus, bet reklamos srityje susirenka žmonės su išsilavinimu, ne specialybe).

Vietiniai lietuvaičiai sukiojo pirštu ir sakė, kad daug kas čia bando ,,prasimušti” ir tai užtrunka ilgai. Daug laiko neturėjau, tad didelių pastangų dėka jau po trijų mėnesių gavau norimą darbą pagal vadinąmąją ,,graduate” programą. Neslėpsiu, teko padirbėti mėnesį užkandinių tinkle. Kolektyvas smagus, tačiau grįžti tuščia galva namo – ne man.

O toliau kaip ir visur: sunku gauti pirmą darbą, o po to tave jau ,,medžioja”, tad nepraėjus nė metams jau dirbau vienoje geriausių ir didžiausių Londono reklamos agentūrų. Su darbu gavau ir priedą – pagaliau įsikraustėm į puikų lofto stiliaus butą Haknyje su panele angle bei panele japone pašonėje.

Dar pamiršau pasakyti, kad nuo mokyklos laikų Londonas buvo mano svajonių miestas. Svajojau čia atvažiuoti ir padaryti tą ,,neįmanomą” karjerą, ,,virti” didmiesčio gyvenime, eiti į teatrus, koncertus, keliauti ir šiaip prasmingai gyventi.

Laikas eksperimentui

Bet eksperimentas ne apie tai kas buvo, o apie tai kas bus. Po dvejų metų sėkmingo ūžesio karjeros srityje, nusprendžiau grįžti į Lietuvą, tiksliau į Vilnių (šiaip esu kilusi iš mažo Gargždų miestelio, ten ir dabar puikiai gyvena mano tėvai bei likę draugai). O ko? Taigi geresnio gyvenimo.

Laikas madingajam viešam pasiteisinimui, kodėl gi dabar niūriais, kone viduramžių laikais, patogų, sotų ir ,,perspektyvų” gyvenimą keičiu į civilizacijos pamirštą Lietuvą. Pasistengsiu glaustai.

Visų pirma, svetimoj žemėj pranašu nebūsi. Tad kad ir kiek besistengtum, būsi vienas iš tūkstančių puikių. Lietuvoje gali būti bent vienas iš dešimt.

Antra, Lietuvoje egzistuoja laikas. Londone jis tiesiog išnyksta. Nusprendei kur nors nuvykti ar susitikti su draugu puodeliui kavos – tenka labai ilgai svarstyti, nes norom nenorom, tai vistiek užims mažiausiai pusdienį tavo ir taip aukso vertės laisvalaikio. Lietuvoje per pusdienį ir seniai matytas gimines kitam mieste aplankytum – va tau ir išvyka.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Katkutė

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas