Ekspertai: Lietuva neišnaudoja biojėgainių potencialo (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Elta

2012-06-02 15:23

Brangstant naftai ir gamtinėms dujoms Vakarų Europa jau seniai surado alternatyvą iškastiniams energijos šaltiniams, o sunkmečiu ūkininkus nuo bankroto gelbsti biodujų jėgainės. Biodujų gamybai naudojamas gyvulių ar paukščių mėšlas, nuotėkų dumblas, organinės kilmės medžiagos. Tačiau Lietuvoje ši niša dar neišnaudota, nors potencialas didelis, pastebi ekspertai.

Pagrindiniai Lietuvos pajėgumai sutelkti vandenvalos, atliekų perdirbimo ir sąvartynų įmonėse, sakė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agroenergetikos katedros vedėjas dr. Kęstutis Navickas. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje veikia apie 11 biojėgainių. Jos yra Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos vandenvalos įmonėse, UAB "Kurana", kur perdirbamos etanolio gamybos atliekos; UAB "Rokiškio sūris", kur perdirbamos sūrių gamybos atliekos, taip pat Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Panevėžio sąvartynuose. Pasvalyje veikia unikali biojėgainė Europoje, čia biodujos gaminamos iš žlaugtų, susidarančių po etanolio gamybos.

Biodujų gamyba itin išplėtota Danijoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Pietryčių Švedijoje, intensyvėja kaimyninėje Latvijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus pastatoma 500-800 tokių jėgainių. Lietuvoje jų plėtrą stabdo ir tai, kad skolinti pinigų tokiems projektams nesiryžta bankai. Lietuva pagal energijos gamybą biodujų jėgainėse tarp Europos Sąjungos šalių 2010 metais užėmė 4 vietą sąrašo gale aplenkdama Estiją, Rumuniją ir Kiprą. Mūsų kaimynai latviai pagamina dvigubai daugiau energijos biodujų jėgainėse negu mes.

"Perspektyva šioje srityje yra didelė ir gal dabar, kai įvedė naujus tarifus už elektros energiją, pagamintą biodujų jėgainėse, ir įvyks koks persilaužimas. Turime didelį potencialą, kuris yra apskaičiuotas keliose studijose ir akivaizdžiai matomas, tik iki praėjusių metų buvo per maža motyvacija, nes biodujų jėgainė yra brangesnis ir sudėtingesnis įrenginys negu vėjo ar saulės jėgainė, kur užtenka tik įrangą pastatyti. Biodujų jėgainei reikalingas pakankamas ir patikimas žaliavų potencialas. Jų veikimas yra pagrįstas biologiniais procesais, kurie reikalauja atitinkamo valdymo ir priežiūros. Gal ir tai stabdo investuotojus", - naujienų agentūrai ELTA sakė pašnekovas.

Kita vertus, K. Navickas pabrėžė, kad šiuo metu būsimųjų biojėgainių savininkų motyvacija pasikeitė ir pastebimas sujudimas, juo labiau kad padidėjo ir tokiose jėgainėse pagamintos energijos supirkimo kaina - šiuo metu ji siekia 58 centus už kilovatvalandę. Taigi tokiose jėgainėse pagaminta elektra yra brangesnė už pagamintą įprastose, tačiau, be to, gaminama šiluma, kuri šiuo metu yra irgi vertinga. Vilties biojėgainių plėtrai teikia ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos, palengvinančios jėgainių projektavimo ir statybos procedūras ir prisijungimą prie elektros tinklų.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas