Ekspertai: Lietuvos pieno perdirbimo įmonės – per mažos, kad sudomintų užsienio investuotojus

(Puslapis 1 iš 4)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Pieno produktai

BNS

2016-05-24 12:46

Pasaulio, o kartu ir Lietuvos pieno rinkai išgyvenant krizę bei Europoje prasidėjus konsolidacijai, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kol kas neketina jungtis. Nekalbama ir apie verslo pardavimą užsienio investuotojams.

Pieno pertekliaus ir per didelės pieno gamybos sukelta krizė, jei tęstųsi dar kelerius metus, galėtų paskatinti Lietuvos pieno perdirbimo įmones susijungti, mano rinkos ekspertai. Anot jų, didžiosios pieno perdirbimo įmonės - „Rokiškio sūris“, Vilkyškių pieninė, „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ ir „Marijampolės pieno konservai“ - turi visas galimybes susijungti, tačiau nepaisant ekonominės naudos, to nedaro dėl įvairių vidinių priežasčių.

Bent dviejų pieninių vadovai tikina dabar neketinantys parduoti verslo. Kai kurie rinkos ekspertai teigia, kad po vieną Lietuvos pieno perdirbimo įmonės yra per mažos, kad sudomintų stiprų užsienio investuotoją.

Ž.Mačėnas: pieno perdirbimo įmonės techniškai galėtų jungtis

Investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ vadovaujantis partneris Žygintas Mačėnas mano, jog didžiosios pieno perdirbimo įmonės Lietuvoje yra techniškai pasiruošusios jungimuisi, bet to nedaro, nes trūksta noro.

„Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės visiškai nelinkusios jungtis ar parduoti kažkam savo akcijų. Mes to noro nematome. Logiškai mąstant, jei norėtų, tai kažkas vyktų. Rumunijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje vyksta, o Lietuvoje nevyksta. Tai manau, kad nėra noro - čia pagrindinė priežastis. Jeigu čia ieškotume priežasčių, kodėl nesijungia arba neparduoda užsieniui, priežasčių reikėtų ieškoti akcininkų pozicijoje. Visose bendrovėse yra vienas arba keli savininkai, kurie tą bendrovę valdo. Jie gali spręsti - nori ar nenori įsileisti“, - BNS tvirtino Ž.Mačėnas.

Jo teigimu, Lietuvos bendrovės gali būti per mažos, kad jomis domėtųsi užsienio investuotojai, todėl šiuo metu ir negirdima apie svarstymus perleisti dalį kurios nors iš penkių pieno perdirbimo įmonių naujiems akcininkams.

„Logiškai susijungimas duotų labai daug sinergijos ir daug naudos, jei lietuviškos pieno perdirbimo įmonės susijungtų. Jeigu mes kalbame apie ekonominį požiūrį - konsolidacija vyksta, kai yra nauda abiejų pusių akcininkams. Jei susijungtų dvi didelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, tai mažėtų kaštai ir didėtų pelnai. Yra ekonominė prasmė. Taip aš matyčiau ją, bet jei yra ekonominė prasmė ir tai nevyksta, tai turi būti giluminės priežastys, pavyzdžiui, nenoras, asmenybių klausimai. Taip pat gal ir norėtų jungtis, bet nesusitaria, kas bus pagrindinis akcininkas. Pieninės yra pribrendusios kažkokiems veiksmams, bet niekas nevyksta“, - kalbėjo Ž.Mačėnas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas