Ekspertas: Lietuvos požiūris į mokslo ir verslo bendradarbiavimą – išskirtinis

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Balsas.lt

2013-11-13 09:34

Neseniai Lietuvoje viešėjusį tarptautinių ir Europos tyrimų ekspertą prof. Manfredą Horvatą sužavėjo pažangus Lietuvos požiūris į mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Sidabro medaliu už nuopelnus Vienos ekonomikai apdovanotas daugelio universitetų garbės daktaras, dalyvaujantis pagrindinių Europos Sąjungos institucijų, formuojančių ES mokslo ir tyrimų politiką, veikloje, pasveikino Kauno technologijos universitetą (KTU) tapus vienu iš Europos rekordininkų diegiant inovacijas smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra labai svarbus dėl daugelio aspektų. Įmonėms tampa pasiekiamos žinios ir tyrimai, o universitetams atsiranda proga susipažinti su realiomis problemomis ir idėjomis tolesniems tyrimams. Šiandien nekalbame apie technologijų „perkėlimą“ arba tyrimų rezultatų „pusfabrikačius“, kuriuos galima iš karto imti ir pritaikyti. Sėkmė aplanko, kai kartu kuriame ar vystome idėjas, kai žmonės iš verslo ir aukštojo mokslo tampriai bendradarbiauja, kurdami rinkos poreikius atitinkančius sprendimus.“ – sako Europos techniškųjų universitetų rektorių ir prezidentų konferencijos koordinatorius prof. Manfred Horvat.

Mokslininkas teigia, kad tyrimai, skirti mažų ir vidutinių įmonių progresui yra ypač svarbūs, nes būtent šios įmonės yra inovacijų variklis ir naujų darbo vietų šaltinis. Bendradarbiavimas Europos lygmenyje leidžia įmonėms susipažinti su kitomis rinkomis, užmegzti strategines partnerystes, suetikia pagrindą neformaliam apsikeitimui informacija ne tik tyrimų, bet ir, pavyzdžiui, rinkodaros ar kitose srityse.

Lietuva sėkmingai stiprina inovacijų ekosistemą

Neseniai Lietuvoje apsilankiusį mokslininką maloniai nustebino mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pokyčiai. „Man pasirodė, kad Lietuva yra puikus pavyzdys, kai galima kompleksiškai pasinaudoti įvairiais finansiniais įrankiais, tam, kad būtų sustiprinta nacionalinė inovacijų ekosistema, ir pozicija Europos Sąjungoje. Ypač aiškiai matosi, kad tobulinama tyrimų infrastruktūra ir, kad kuriamos naujos sistemos bendradarbiavimui tarp mokslo ir kitų visuomenės dalių, ypač verslo.“ – sako M. Horvat.

Kauno technologijos universiteto garbės daktarą M. Horvat sužavėjo universiteto įsteigti „Nemuno“ ir „Santakos“ slėniai bei jų valdymo modelis. „Savo vizito metu aplankiau Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centrą, kuris yra „Nemuno“ slėnio dalis, mačiau „Santakos“ slėnį. Centras – puikus pavyzdys, kaip derinamas mokslas, studijos, tyrimai, technologijos ir inovacijos bei teikiama pagalba smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Apie tai informavau atsakingus asmenis Europos komisijos Tyrimų ir inovacijų valdyboje. Apskritai, Lietuvos požiūris steigiant tokius slėnius – „Baltijos“, „Santakos“, Nemuno“ ir „Saulėtekio“ – man atrodo išskirtinis.“ – teigia Europos tyrimų ekspertas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas