Ekspertų akimis: kokių žingsnių turėtų imtis naujoji Vyriausybė?

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Seimas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-03 17:44

Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė.

Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Gitanas Nausėda turi kontraversišką pasiūlymą

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pasakoja, kad mato dvi problemas ir jų sprendinius. Pirmiausia, kaip ir Estijos ekspremjeras Taavi Roivas, jis išskiria darbo rinką Baltijos šalyse.

„Problemos prasideda nuo darbo rinkos ir baigiasi ties darbo rinka. Jei dar to nesuvokiame, tai, manau, netrukus suprasime, kad darbo jėgos trūkumas ir neatitikimas pagal kvalifikacinį poreikį tampa Lietuvos ekonomikos didžiausia problema. Ir tai bus didžiausias ekonomikos stabdis.

Receptai, kuriais galėtume bent kiek atsispirti šiai tendencijai buvo pateikti Estijos ekspremjero ir, pirmiausia, susieta su tuo, kad reikia darbo jėgą kuo labiau įtraukti į aktyvų procesą, sukurti paskatų sistemą, kad tie žmonės, kurie renkasi bedarbio statusą, kad jie būtų suinteresuoti patekti į darbo rinką , o tie kurie pagal kvalifikaciją neatitinka, būtų kaip galima greičiau parengti ir atitiktų pareigas. Tai svarbiausia“, – kalbėjo G. Nausėda.

Antroji problema – viešojo sektoriaus reformos trūkumas. Matome, kad visos Vyriausybės turėjo gražių intencijų, tačiau tai ir liko tik žodžiais, o ne darbais.

„Galbūt viešojo sektoriaus reformavimas neįmanomas dėl jo sudėtinių dalių motyvacijos sužadinimo tai daryti. Iš tikrųjų, ką noriu pabrėžti, kad turbūt neįmanoma sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus, jei patys asignavimų valdytojai nesutiks to daryti.

Artėju link tos minties, kad reikia fiksuoti tam tikrą darbo užmokesčio biudžetą, šaldyti jį asignavimų valdytojams ir proteguoti. Niekas geriau nei pats valdytas ar institucija nežino, kokius paslėptus rezervus turi, joks ponas iš viršaus negali pasakyti, kad šita ar kita per daug turi. Suteikti laisvę mažinti darbuotojų skaičių ir didinti vidutinę algą. Suteikti kuo daugiau autonomijos valdytojams. Tai kontraversiškas pasiūlymas, bet jei jo nesiimsime, galbūt po keliasdešimties metų sakysime, kad ir Skvernelio Vyriausybė norėjo sumažinti, bet nesumažino“, – mintimis dalijosi ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ...

Planuojantiems atostogas vasarą – nepatogumai, o agentūroms – nuostoliai

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako ...

Atskleista, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą, o kiek – daugiau nei 3 tūkst. eurų

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant ...

Paskelbė, ką lietuviai pernai pirko dažniausiai

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams ...

Amerikiečiai įsigijo TV3 žiniasklaidos grupę

Stokholme įsikūrusi MTG kompanija paskelbė, kad pasirašė sutartį dėl TV3 grupės Baltijos šalyse pardavimo amerikiečių investiciniam fonui „Providence Equity Parners“. Sutartimi parduodami visi MTG verslai Baltijos ...

Kas iš tiesų keisis už komunalines paslaugas mokančiam vartotojui nuo balandžio?

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas