Eksportas – į duobę, o kaip atlyginimai?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2015-03-10 11:25

 Šių metų sausio mėnesį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į jas susitraukė 30,7 procento. Tokios tendencijos galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas bet ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys. Ar šiame kontekste tebegalima kalbėti apie minimalaus atlyginimo didinimą?

Tokios eksporto tendencijos tikrai nebuvo netikėtos. Jau praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksportas į Rusiją traukėsi 17,6 procento. Pagrindinė šio nuosmukio priežastis buvo nuvertėjęs rublis – dėl to Lietuvoje ir kitose ES valstybėse pagaminta produkcija Rusijos gyventojams ir įmonėms tapo sunkiai įperkama. Šiemet eksportą į Rusijos rinką žemyn temps ne tik nuvertėjęs rublis, bet ir gili šios šalies recesija.

Pernai Rusija išliko didžiausia eksporto rinka – prekių ten parduota už daugiau nei 5 mlrd. eurų arba 20,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Tačiau tik 11,7 proc. viso eksporto į Rusiją yra lietuviškos kilmės prekės, likusi dalis – reeksportas. Žinoma, reeksportuojant taip pat sukuriama pridėtinė vertė, dėl to nukentės, pavyzdžiui, transporto ir logistikos sektorius. Todėl tai išliks gana izoliuota problema, turinti tiesioginės įtakos nedidelei daliai Lietuvos įmonių.

Bendras Lietuvos eksportas sausį buvo net 8,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Tačiau pašalinus vis dar vargstančio naftos perdirbimo sektoriaus įtaką matome geresnes tendencijas – lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas buvo tik 0,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Svarbiau yra tai, kad augo Lietuvos eksportas į Estiją, visas Skandinavijos šalis, Prancūziją, Italiją, Jungtinę Karalystę. Eksportas į visas kitas šalis – ne ES ir ne NVS – išaugo 13,5 procento.

Ar kiti makroekonominiai rodikliai turėtų kelti susirūpinimą? Metų pradžioje mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo, tačiau tai galima sieti su atokvėpiu po labai spartaus vartojimo augimo praėjusių metų pabaigoje, pratinimusi prie naujos valiutos ir iš dalies nerimu dėl ateities. Atlyginimų augimas praėjusių metų pabaigoje įsibėgėjo ir pasiekė 5,4 procento – išskyrus vieną ketvirtį 2013 metais, tai buvo sparčiausias tempas nuo 2008 metų.

Darbo biržos duomenimis, šių metų kovo 1 dieną registruotas nedarbas siekė 9,6 proc., tiek pat kiek prieš mėnesį, bet net 1,8 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Registruotų laisvų darbo vietų skaičius, augęs nuo metų pradžios, padidėjo iki 6746 ir buvo net 52% didesnis nei prieš metus. Taigi, nepaisant problemų NVS rinkose, auganti vidaus paklausa ir atsigaunanti euro zonos rinka suteikia teigiamą impulsą ir darbo rinkos rodikliams.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas