Elektra Latvijoje ir Lietuvoje rugsėjį brango 4 proc.


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-10-14 14:25

 Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

„Rugsėjį elektros kainų pokyčiams Estijoje daugiausiai įtakos iš tiesų turėjo abiejų „EstLink“ elektros kabelių“, jungiančių Estijos elektros rinką su Suomijos, gedimai. Tai reiškia, kad 4 dienas į Estiją negalėjo tekėti pigesnė elektra iš Suomijos, ir dėl to Estijos elektros kaina tomis dienomis šoktelėjo iki 22,36 cento už kilovatvalandę“, – pasakojo „Enefit“ Lietuvoje generalinis direktorius Janis Bethers.

Pasak J. Bethers, jei ne priežiūros darbai liepos mėnesį, 14,84 ct/kwh elektros kaina Estijoje būtų didžiausia nuo pat 2013 m. spalio. „Be to, nors „EstLink-2“ jungties trukdžiai ir buvo išspręsti, tačiau specialistai rado architektūrines kabelio problemas, dėl kurių elektros jungtys gali prastai veikti ir ateityje“, – tęsė „Enefit“ Lietuvoje vadovas.

Elektros kainoms Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje rugsėjį įtakos taip pat turėjo ir abiejų „Fenno-Skan“ elektros kabelių priežiūros darbai, trukę 9 dienas. Šios elektros jungtys jungia Švedijos bei Suomijos elektros rinkas, todėl elektra Suomijoje pabrango iki 16,25 ct/kwh, o tai padidino ir elektros kainas Baltijos šalyse.

Pasak J. Bethers, per 5 priežiūros darbų dienas kabeliai buvo visiškai atjungti. „Dėl šios priežasties rinkoje truko 1200 megavatų elektros perdavimo pajėgumų, tačiau paskutines 4 dienas specialistai užtikrino, kad rinkoje bus išlaikyti 800 megavatų elektros perdavimo pajėgumai“, – komentavo „Eesti Energia“ dukterinės įmonės Lietuvoje vadovas.

Su „Nord Pool Spot“ elektros birža susijusių valstybių elektros kainoms įprastai daug įtakos turi vandens lygis vandens rezervuaruose. Daugiau nei pusę savo elektros Šiaurės Europos šalys pagamina naudodamos hidroelektrines. Pavyzdžiui, 95 proc. reikalingos energijos Norvegija gauna būtent iš hidroelektrinių.

„Kritulių kiekis rugsėjį buvo nedidelis, todėl vandens rezervuarai nepasiekė reikalingo lygio. Be to, atšalę orai rugsėjo mėnesį taip pat padidino elektros paklausą“, – pasakojo J. Bethers.

Rugsėjį taip pat sustiprėjo doleris, kurio santykis su euro pasiekė 1,2583, o žaliavinės naftos kainos smuko į žemiausią lygį per pastaruosius 26 mėnesius. Paskutinėmis rugsėjo dienomis žaliavinės naftos kainos pasiekė 94,67 dolerius už barelį.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas