Emigracija šiandien: ar kas nors pasikeitė? (4)

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Julija Kiško / Balsas.lt

2012-01-15 11:15

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199 tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%.

Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo. Tai procesas, kurio neįmanoma mechaniškai sustabdyti, kuris kiršina žmones šalies viduje, kuris tampa įrankiu politikų lūpose. Sąvoka „emigracija“ linksniuojama, akcentuojama, dažnai kartojama ir jis dar ilgai nepaliks abejingų.

Emigracija ir imigracija skaičiais

Emigracijos rodikliai ir skaičiai palaipsniui keičiasi. Statistikos departamentas naujienų portalui Balsas.lt pateikė „šviežiausius“ emigracijos skaičius.

2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 54,3 tūkst. emigrantų, tai yra 28,8 tūkst. mažiau negu 2010 m. Kiek apgaulingą nuomonę dėl emigracijos mastų galima susidaryti žvelgiant į gyvenamosios vietos pakeitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę deklaravusių žmonių skaičius: 2010 metais tas skaičius buvo itin didelis dėl naujo sveikatos draudimo įstatymo, pagal kurį šalies gyventojas įgauna nuolatinę prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Daugelis dar ankščiau išvykusių emigrantų tuo metu susigriebė ir puolė deklaruoti gyvenamąją vietą, todėl šis skaičius 2010 metais siekė 83, 6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

Beje, imigracijos į Lietuvą rodikliai taip pat auga. Į Lietuvą 2011 m. imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau negu 2010 m. Pernai į Lietuvą grįžo (reemigravo) 14 tūkst. (89 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių, 2010 m. – 4,2 tūkst. (80 proc.).

2011 m. iš Lietuvos emigravo 38,6 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2010 m. – 77,9 tūkst.).

„Svajonių“ šalys

Jungtinė Karalystė ir Airija – ir toliau išlieka patraukliausiomis valstybėmis, į kurias iš Lietuvos išvyksta didžioji dalis emigrantų. 2009 m. daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o 2010 m.– kas antras. Į Airiją 2009 m. emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. – 15,7 procento.

Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. ir pernai pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 m. 4,6 proc. visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. – Ispaniją, 3,3 proc. – Jungtines Amerikos Valstijas, 2 proc. – Švediją, 1,8 proc. – Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. – Baltarusiją.

Emigruojančių paveikslas

Per paskutinius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų amžiaus. 2010 m. 18,5 tūkst. (22,3 proc. ) emigrantų buvo 25–29 metų amžiaus, 15,1 tūkst. (18,2 proc. ) – 20–24 metų, 12 tūkst. (14,4 proc. ) – 30–34 metų amžiaus.

Straipsnio puslapiai:

- Julija Kiško

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas