Emigracija skatina mokytis kalbų

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Levickaitė / Balsas.lt

2011-02-07 13:39

Vis daugiau lietuvių užsienio kalbų mokosi ne dėl malonumo, o noro išvykti dirbti svetur.

Paklausiausios užsienio kalbos šiuo metu – vokiečių ir norvegų. Abi šios šalys lietuvius vilioja sotesniu uždarbiu, o Vokietija dar masina ir nuo gegužės Baltijos bei kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams oficialiai atveriama šalies darbo rinka.

Kaip teigia kalbų mokyklos „Mokslo namai“ projektų vadovė Egidija Žemgulytė, susidomėjimas norvegų kalba, prasidėjęs dar nuo praėjusių metų pavasario, neslūgsta ir šiemet, nors jau pastebima, kad atsiranda vis daugiau norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos.

„Praėjusiais metais per mėnesį būdavo koks vienas žmogus paskambina ir pasiteirauja dėl vokiečių kalbos, o dabar tokių žmonių kiekvieną dieną skambina. Tai tikrai vyksta dėl gegužę atsiveriančios Vokietijos darbo rinkos“, - tikino pašnekovė.

 

Traukia skandinaviška gerovė

Kalbų mokyklos „Žinių gausa“ pardavimų vadovė Tatjana Simaškienė skaičiavo, kad norvegų kalbos mokymas yra vienas pagrindinių jų mokyklos pajamų šaltinių.

„Mes šiuo metu gyvename būtent iš šios kalbos mokymų. Daugiausiai į norvegų kalbos kursus ateina žmonės, kurie kelia savo verslus į Norvegiją, turi ten darbo vietas, o darbdaviai nori, kad jie išmoktų kalbą. Tai padaryti Lietuvoje yra pigiau“, - pastebėjo kalbų mokyklos atstovė.

Kalbant apie ateities perspektyvas, pašnekovė pabrėžė, kad ir toliau turėtų populiarėti skandinavų kalbos: „Lietuvius traukia skandinaviška gerovė, o ir mus jie priima visai neblogai“.

Anot E. Žemgulytės, daugiausiai besidominčių norvegų kalba yra 25-35 metų jaunimas, kuris ketina išvykti dirbti į Norvegiją. Norvegų kalbą šiek tiek pramokti užtenka apie trijų mėnesių, o 2,5 mėn. kalbos kursas kainuoja apie 490 litų.

Geriau tegu išvažiuoja

Vokiečių kalbos lietuviai mokosi dėl tos pačios priežasties, kaip ir norvegų – norima išvykti dirbti svetur. T. Simaškienė pastebėjo, kad iki krizės buvo nemažai žmonių, kurie lankė kalbos kursus dėl savęs, norėjo išmokti gražių kalbų. „Vokiečių kalba nepriskiriama prie gražiųjų kalbų, jos gramatika reikalauja daug pastangų, todėl šios kalbos dažnai mokomasi „iš reikalo“, - neslėpė kalbų mokyklos „Žinių gausa“ pardavimų vadovė.

Dar vienas į akis krentantis lietuvių bruožas, anot jos, noras išmokti kalbą labai greit arba išvyksti išvis jos nemokant.

„Lietuviai labai avantiūriški žmonės, mėgsta važiuoti dirbti svetur visai nemokėdami kalbos, tikisi jos pramokti tenai. Ypač suintensyvėjo domėjimasis vokiečių kalba po Naujųjų metų, tačiau iki gegužės per keletą mėnesių jie kalbos tikrai neišmoks“, - pabrėžė kalbų mokyklos pardavimų vadovė.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Levickaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas