Emigruojame dėl karjeros, atlyginimų ir darbdavių įžūlumo

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Audrius Bareišis / Balsas.lt

2012-05-24 14:00

 Mažos algos ir menkos galimybės susirasti lūkesčius atitinkantį darbą – tokios priežastys dažniausiai lietuvius išgina ieškoti laimės svetur. Emigruoti pasiryžta tie, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs, yra nepatenkinti darbdavių elgesiu su darbuotojais arba užsienyje mato geresnes karjeros perspektyvas.

Stengiasi padėti

Teigiama, kad net 85 proc. emigrantų prieš išvykdami į užsienį metus ar ilgiau neturėjo darbo. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pabrėžia, kad dideli migracijos srautai sukelia ir kitų problemų.

„Tenka padėti į užsienį išvykusiems žmonėms, kurie atsiduria sudėtingose situacijose. Remiame savanorišką grįžimą į kilmės šalis, sprendžiame integracijos problemas, padedame prekybos žmonėmis aukoms, ypač moterims ir vaikams“, – TMO misiją glaustai pristatė A. Sipavičienė.

Situacijų būna pačių įvairiausių. Atsidūrę svetimoje šalyje, daugelis nežino kaip elgtis. Emigrantams gali būti labai sunku, nes jie ne visada sulaukia reikiamos pagalbos. Taip pat kyla grėsmė, kad nemokamu bilietu namo gali susidomėti sukčiai.

„Suteikiame pagalbą visiems, kurie jos prašo. Tikrai nesame prokuratūros darbuotojai, netikriname žmonių banko sąskaitų, pasitikime jais, bet tokią pagalbą suteikiame tik vieną kartą. Antrą kartą tas pats žmogus pagalbos iš mūsų gali nebesitikėti. Iš balos ištraukiame tik kartą“, – pabrėžė A. Sipavičienė.

Lietuviai bijo?

TMO Centrinės būstinės Ženevoje atstovė Ana Fonseca atkreipė dėmesį, kad gyvename didžiausioje iki šiol žmogaus mobilumo eroje. „Nepaisant nuolatinio judėjimo, migracijos procesai dažniausiai lieka nesuprasti. Egzistuoja įvairūs stereotipai, kurie žmonėms kartais sukelia neigiamas emocijas“, – pasakojo A. Fonseca.

Specialistė iš užsienio atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje imigrantai sudaro vos vieną procentą šalies gyventojų, tačiau trečdalis lietuvių yra įsitikinę, kad į jų šalį plūsta gerokai gausesnė pigios užsieniečių darbo jėga armija.

„Lietuvių suvokimas apie migrantų kilmės šalis labiau atspindi įvairias baimes, o ne realią padėtį. Apklausa parodė, kad lietuviai mano, jog didžiausia darbo jėga atvyksta iš Kinijos, bet 2008 metais jie sudarė vos septynis procentus visų imigrantų“, – pabrėžė A. Fonseca.

Net 4 iš 5 lietuvių teigė, kad su imigracija jie susipažįsta ir apie tai susidaro nuomonę perskaitę straipsnius žiniasklaidoje. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų dar pridūrė, kad jų požiūrį suformuoja draugų ar artimųjų papasakotos istorijos. Tuo tarpu tik 1 iš 4 lietuvių yra asmeniškai (atsitiktinai) bendravęs su imigrantais. O reguliariai su atvykėliais iš užsienio bendrauja vos 14 proc. respondentų. „Įdomus dar vienas faktas: labiausiai imigrantų Lietuvoje bijo pensininkai ir valstybės tarnautojai. Nors įžvelgti kažkokią tiesioginę grėsmę jiems yra labai sunku“, – pridūrė A. Fonseca.

Straipsnio puslapiai:

- Audrius Bareišis

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas