Energetikai nusitaikė į laisvą valstybinę žemę

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2011-04-28 10:59

Nusikalstume sau ir ateities kartoms, jeigu geros kokybės žemėje augintume gluosnius ar drebules“, – sako Seimo narys A.Baura.

Kol žemdirbiai neskuba iš valstybės išsinuomoti laisvos žemės, o žemės savininkai lūkuriuoja, energetikai kuria planus, kaip greičiau pasiekti Briuselio iškeltą tikslą – atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame energijos suvartojime 2020-aisiais turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc.

Galėtų veikti 200 biodujų jėgainių.

Paradoksali padėtis – niekas negali tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų yra laisvos žemės. Dėl apgailėtinos statistikos vieni skelbia, kad yra per 500 tūkst. ha, kiti tikina, jog šiuo metu yra 450 tūkst. ha, o treti abejoja, ar dar liko 400 tūkst. ha.

Taigi, ar įmanoma įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus? Nors prieš penkerius metus tikėtasi, kad biodujų jėgainių bus pristatyta daug, šiuo metu Lietuvoje veikia tik 7 biodujų jėgainės. Gerokai daugiau biodujų jėgainių yra Latvijoje ir Lenkijoje, o Vokietijoje veikia net 6 tūkst. biojėgainių.

Trūksta konkrečių skaičiavimų, kokios realios galimybės Lietuvoje. Girdime tik abstrakčius biodujų entuziastų pasisakymus, kad šalyje galėtų veikti apie 200 biodujų jėgainių ir jos sukurtų 250–300 megavatų. Tačiau alternatyvios energijos šalininkai norėtų, kad už kilovatvalandę valstybė jiems mokėtų nors 45 ct (dabar mokama 30 ct). Akivaizdu, kad vartotojai tokiems sumanymams nelinkę pritarti.

Trūksta konkrečių skaičiavimų

Vartotojams labiau patiktų siūlymai auginti vadinamuosius energetinius augalus.

Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas sako, kad laisvoje valstybinėje žemėje turi būti auginami biokurui gaminti skirti gluosniai ir hibridinės drebulės. Biomasę būtų galima panaudoti ne tik koogeneracinėse elektrinėse, bet ir paprastose katilinėse. Šildymas ir elektros energija atpigtų.

Siūlymai patrauklūs, tačiau konkrečių skaičiavimų niekas nepateikia. Tiesa, UAB „Renergija“ duomenimis, gluosnių plantacija auga apie 30 metų, derlius nuimamas kas 5 metus ir iš hektaro gaunama po 50–60 t žaliosios biomasės. Vieno hektaro priežiūrai pirmaisiais metais reikia skirti 500–700 Lt. Beje, sunkiausia gluosnių plantaciją prižiūrėti pirmuosius dvejus metus. Specialistų skaičiavimais, nupjovus pirmą derlių, iš tų pačių kelmų išaugs antrasis derlius, kuris dėl sustiprėjusių medžių šaknų bus 20–

30 proc. didesnis.

Tačiau Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl dirvonuojamų plotų valstybė kasmet praranda 1,3 mlrd. Lt. Tiek pinigų būtų galima gauti, jei laisvoje žemėje būtų auginami javai.

Energetiniams augalams – tik prastą žemę

Seimo narys Antanas Baura dažnai keliauja po Lietuvą, tačiau dažniausias maršrutas yra iš Vilniaus į Anykščius, todėl jis stebi pasikeitimus šioje atkarpoje.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas