ES ateities perspektyvos

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-06-21 09:50

 Vienu metu atrodė, kad pasaulio ekonominė krizė artėja prie pabaigos, bet šiandien ima aiškėti, kad tai gali būti tik pradžia ir Europa yra pačiame įvykių sūkuryje. Šiame kontekste „The Economist“ pateikė skaitytojams straipsnį konkrečia antrašte: „Europos Sąjungos ateitis“, kuriame pakankamai blaiviai ir adekvačiai samprotaujama apie ES problemas ir perspektyvas.

Kad būtų lengviau suprasti, kas šiandien darosi su Europa, reikia padaryti trumpą ekskursą į istoriją, pradėti nuo pagrindų. Antrasis pasaulinis karas sukūrė palankias ekonomines (būtinybė pakilti iš pelenų) ir politines (poreikis „surišti viena grandine“ potencialius priešininkus, kad jiems vieną kartą dingtų noras kariauti) prielaidas europinei integracijai. Jos lokomotyvu tapo ekonominė nauda ir europinės civilizacinės erdvės plėtra. Nauji nariai buvo priimami ir stojo į Europos Sąjungą entuziastingai, juolab kad niekas nereikalavo atsisakyti suvereniteto. Baltijos valstybėms po ištrūkimo iš sovietinio „lagerio“ iš viso nekilo jokių abejonių dėl europinės krypties pasirinkimo.

Tačiau jau nuo pat pradžių po statomu nauju komunaliniu butu buvo padėta mina: niekas atvirai ir/ar garsiai nešnekėjo apie tai, kuo pradėtas kelias gali baigtis. Kol buvo kur augti ir vienytis, o Europa tik turtėjo ir turtėjo, galutinis sustojimo klausimas buvo neaktualus. Taip atsirado europietiškas politikos stilius: derybos dėl derybų, ėjimas dėl ėjimo – svarbiausia procesas, o kaip ten bus toliau – pažiūrėsime.

Tačiau kur viskas remiasi nauda (pinigais), anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai reikia priimti strateginius politinius sprendimus dėl ateities vizijos. Europoje tas momentas atėjo gana seniai, nes jau prieš kurį laiką ekonominė ES integracija pastebimai pralenkė politinę. Problemą derėjo spręsti tada, kai pinigų buvo pilnos kišenės ir europinis „šiltnamis“ (kitaip prabangaus Europos – ypač „senosios“, kur socialinį prieglobstį surado daugybė dirbti nenorinčių migrantų iš aplinkinio skurstančio pasaulio, – gyvenimo nepavadinsi) klestėjo. Čia galima brėžti paralelę su Vokietijos susivienijimu – gerai, kad procesas vyko tuomet, kai VFR turėjo užtektinai lėšų VDR prijungimui ir pertvarkymui. Tačiau ES atveju dėl strateginės stručio politikos išsipildė blogiausias variantas – apsispręsti tenka tada, kai finansinis namelis stipriai braška.

Žiūrint iš šalies, situacija atrodo liūdnai. Jeigu sakytume trumpai, niekas nieko nenori daryti: „ubagai“ (Graikija ir panašiai) nori toliau gyventi ne pagal galimybes, reikalauja pagalbos ir faktiškai šantažuoja „turtuolius“ (Vokietiją), gąsdindami juos europiniu kolapsu. „Turtuoliai“ irgi priprato prie socialinio ekonominio rojaus, nelabai nori gelbėti įžūlius varguolius ir ima vis labiau nekęsti migrantų (masinis Europos „naujųjų dešiniųjų“ populiarėjimas ir stiprėjimas), bet kažkaip gaila prarasti tai, kas buvo taip ilgai ir kruopščiai kuriama (vieninga rinka ir valiuta, europinės institucijos ir t. t.).

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas