ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių (1)

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2014-01-06 11:45

 Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą.

Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre. Kaip žinia, nepasitenkinimas esamu – natūralus protaujančios gyvybės noras tobulinti ir kurti geresnę bei tobulesnę savo būtį požymis ir varomoji jėga. Po beveik ketvirčio amžiaus, kai atstatyta Lietuvos nepriklausomybė ir beveik dešimtmečio, kai tapome ES nariais, daugelis mūsų formuluoja naujus klausimus apie savo būtį, savo valstybę ir visų mūsų ateitį: Ar esame patenkinti tuo, kaip vystosi ES ir Lietuva? Kokius blogiausius ES bruožus perėmė Lietuva? Kiek dar turės emigruoti iš Lietuvos žmonių, kad valdantiesiems taptų nepatogu ne tik prieš savo tėvus, bet ir tautą? Ir kodėl rinkėjai toleruoja valdančiųjų primestas žaidimo taisykles?

Šiandien ES yra superbiurokratizuota valstybių sąjunga, kurioje gyvulių laikymo sąlygoms kartais dėmesio skiriama daugiau, nei ES šalyse gyvenantiems žmonėms. ES biurokratija tapo savarankiška sistema, galinčia apseiti be rinkėjų, nors ji (biurokratija) kalba ne savo, o visos sąjungos, t.y. ir visų mūsų vardu. Bet ar ji dėsto mūsų siekius, ar atkakliai siekia savo, mums nežinomų, tikslų? Blogiausia yra tai, kad rinkėjų nuomonės vis mažiau paisoma, todėl ir į Europarlamento rinkimus ES šalyse kaskart ateina vis mažiau rinkėjų. Kodėl nepasitikima politikais? Kodėl dabartiniai politikai kontraversiškai vertina referendumų rezultatus Kroatijoje ir Lietuvoje? O klausimas: kaip būtų pasibaigęs referendumas ES, jeigu šalių narių rinkėjų būtų paklausta: „Ar pritariate, kad ES Konstitucijoje būtų paminėtos krikščionybės šaknys, kaip galimas Europos vienijimosi pamatas?“- taip ir liko atviras. Tačiau biurokratai apėjo šį klausimą. Ar ne todėl šiandieną ne tik tautinės, bet europinės tapatybės klausimas visiems mums tampa problema? O kai kas (mokslininkai, filosofai) net tvirtina, kad tai senosios Europos saulėlydžio pradžia.

Deja, Lietuva greitai perėmė blogiausias ES tradicijas – biurokratija ir politinis elitas taip pat greitai nutolo nuo rinkėjų ir, deja, netapo savo valstybės tradicijų puoselėtojais. Kodėl mūsų politikų pažiūrose įvyksta staigus virsmas, nors nei vieno politiko straipsnio arba viešo pasisakymo apie kokią nors jų išpažįstamą naują vertybę, galinčia tapti tradicine mūsų tautai, taip ir neteko perskaityti ar išgirsti. O tai kelia pavojų mums visiems, nes nepaaiškinę, nepasitarę ir nepaklausę rinkėjų, politikai gali ryžtis patiems kontraversiškiausiems sprendimams. Blogiausia, ką sukūrėme patys, – išsigimusią politinę sistemą (nepasiduodančią nei visuomenės, nei rinkėjų kontrolei). Nors pasauliui formaliai ji atrodo demokratinė, tačiau savo turiniu yra sklidina valdančiųjų politinių jėgų protegavimo (pradedant privilegijomis rinkimuose, seiminių partijų finansavimu, netoliaregiškais ir pataikaujančiais politologais, politikų valdoma žiniasklaida, įtakojamais teismais bei jėgos struktūromis) ydų. Kol kas teisingumas ir tiesa Lietuvoje yra tik deficitinių reiškinių sąraše. Todėl ir politinėmis partijomis, ir politikais Lietuvoje nepasitikima. Tai, kad žmonės nepatenkinti savo padėtimi, rodo ir daugiau nei ketvirtis Lietuvos gyventojų, kurie emigravo, paliko gimtuosius namus, nes dauguma jų savo ateitį jau sieja ne su Lietuva.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas