ES priklausantys vandenys nespėja užauginti žuvies


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-06-13 09:42

Jei nuo metų pradžios Lietuvos gyventojai valgytų vien tik Europos Sąjungai priklausančiuose vandenyse sužvejotą ir žuvininkystės ūkiuose užaugintą žuvį, tai ji būtų pasibaigusi jau vakar, birželio 12 dieną. Likusius pusę metų mes esame priklausomi nuo iš kitų šalių atvežtos žuvies. Bendrai visoms ES narėms savų žuvies išteklių užtektų iki liepos 2 dienos, praneša Lietyuvos gamtos fondas.

Europos Sąjungos ir kiekvienos šalies narės priklausomybę nuo importuojamos žuvies apskaičiavo ir kalendorine metų diena išreiškė britų organizacija „nef" (the new economics foundation) kartu su tausios žvejybos Europoje siekiančia organizacijų sąjunga "Ocean2012".

Teigiama, kad Europos Sąjunga kiekvienais metais tampa vis labiau priklausoma nuo kitoms šalims priklausančiose ekonominėse zonose ir tarptautiniuose vandenyse sužvejotos žuvies. Pavyzdžiui, pernai ES gyventojams Europos vandenyse sugautos žuvies būtų pakakę savaite ilgiau, iki liepos 9 dienos.

„Pagrindinė priežastis, kodėl esame vis labiau priklausomi nuo importuojamos žuvies, yra ta, kad žuvies ištekliai Europos vandenyse yra stipriai pereikvoti. Žuvies sugauname daugiau nei jūros spėja jos užauginti, – sako Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus. – Išsekinę Europos išteklius, „eksportuojame" žuvies išteklių pereikvojimą".

Skaičiuojama, kad apie 72 proc. visų ES žuvies išteklių jau yra pereikvoti, o daugiau nei 20 proc. gaudomi pernelyg intensyviai, kad galėtų atsikurti. Situacija kituose žemynuose taip pat neguodžia. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. – ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Jei norime išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti, kai kurių rūšių žvejybą ir vartojimą reikia sumažinti arba net laikinai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsigauti.

„Vartotojai taip pat gali prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo pirkdami tas žuvų rūšis, kurių ištekliai gausūs. Tuo tikslu parengėme išsamų žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą, kuriame pateikta informacija apie parduotuvėse ir kitose prekyvietėse dažniausiai pasitaikančias žuvų rūšis, jų išteklių būklę, taip pat rekomendacijos pirkėjams, " – sako gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes, gamtosaugininkas pataria pasidomėti, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių, taip prisidėsite prie tvarios žvejybos skatinimo. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes jei perkate jauną, nedidelę žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, sterkų, Baltijos šprotų, stintų ir kitų.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas