Esame žingsniu priekyje (1)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-28 14:10

Praėjusiame numeryje rašėme, kad Briuselio statistikai Lietuvos inovacijų nemato. Tada pašnekovai tikino, kad naujovių pas mus pakankamai – tik sunku tvarkyti jų apskaitą.

Praėjusią savaitę teko dalyvauti renginyje, kuriame tai dar kartą buvo patvirtinta. „Microsoft Lietuva“ kvietė žurnalistus, kad parodytų, ką lietuviai geba padaryti pasinaudodami „Kinect“ priedėliu. Nežinantiesiems: tai įrenginys, kuris fiksuoja žmogaus judesius. Anksčiau jis leido žaisti tik smagius „Xbox“ žaidimus šokinėjant prie televizoriaus ekrano. Vėliau buvo patobulintas ir šiandien jam galima kurti rimtą programinę įrangą.

Tai lietuviai sėkmingai daro. Dvi mūsų šalies bendrovės – „Etronika“ ir „Gluk Media“ – pateko tarp 200 pasaulio kompanijų, kurioms „Microsoft“ leido pirmoms išbandyti atnaujintą „Kinect“ versiją. „Etronikai“ pavyko sukurti internetinės bankininkystės sistemą, kurią galima valdyti judesiais ir balsu, o siekiant didesnio saugumo vartotojas atpažįstamas nuskaičius jo veidą ir balsą. Šis lietuvių išradimas sulaukė nemažo pasaulio žiniasklaidos ir finansų institucijų dėmesio.

„Gluk Media“ taip pat plėtoja keletą projektų. Vienas iš įdomesnių – programa, daranti įdomesnį reabilitacijos procesą vaikams. Bendrovės atstovai bandomąją versiją išbandė Santariškėse – tikino, kad vaikams labai patiko. Taip pat pasitelkdami judesius jie jaunimą pažindina su saugiu internetu ar moko chemijos – leidžia iš atomų konstruoti molekules.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas sukūrė skraidyklę, valdomą gestais ir balsu. Pakeli rankas – skraidyklė pakyla, nuleidi – nusileidžia. Lyg to būtų maža, į pagalbą buvo pasitelktas smegenų bangų skaitytuvas, panašus į paprastas ausines. Užtenka stipriai susikaupti – skraidyklės varikliai įsijungia ir prietaisas kyla aukštyn. Tačiau jei kas nors pašnekina ir žmogus atsipalaiduoja, lėktuvėlis leidžiasi.

Kas galėjo pamanyti, kad mokslinės fantastikos scenarijus gims lietuvių laboratorijose. Netrukus mokysime pensininkus banke ne tik išsiimti eilės numerėlį, bet ir rankų mostais pervesti dalį pensijos anūkėliui, kuris tuo metu mintimis valdys kokią nors oro transporto priemonę.

- Martynas Pasiliauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas