Estai jūroje statys vėjo jėgainių parką (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt

2013-11-27 11:45

 Bendrovė „Nelja Energia“ Estijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje planuoja statyti vėjo jėgainių parką, kurio galingumas sieks 700-1100 megavatų. Pasak vakar „Baltijos energetikos forume“ dalyvavusio „Nelja Energia“ plėtros vadovo Siimo Paisto, Baltijos jūra yra ypač tinkama vėjo jėgainėms statyti, o Lietuvai priklausančioje jūros teritorijoje sąlygos gali būti dar palankesnės nei teritorijoje, kuri priklauso Estijai.

„Baltijos jūra labiau tinka jūrų vėjo energetikai plėtoti ne tik už Šiaurės jūrą, bet ir už Atlanto vandenyną. Tarp visoms trims Baltijos šalims priklausančių teritorijų jūroje yra ypač jūrų vėjo jėgainėms statyti palankių plotų. Ekspertai juos vadina „auksiniais“, – teigia S. Paistas.

Jo teigimu, vėjas jėgainėms iš visų Baltijos šalių ypač tinkamas Estijoje. Upsalos universiteto Švedijoje Meteorologijos instituto atlikto tyrimo duomenimis, palankiausias vėjas Estijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje siekia 9,01-9,25 metrus per sekundę.

Estijoje, pasak S. Paisto, šiuo metu plėtojami du dideli jūrų vėjo energetikos projektai. Bendrovė „Nelja Energia“ prie Huiimaa salos šiuo metu atlieka poveikio aplinkai tyrimą, planuodama statyti 700-1100 MW galingumo jėgainių parką. Per metus jis galės pagaminti 2,4-3,8 teravatvalandžių elektros energijos. Bendrovės skaičiavimais, šis jėgainių parkas turėtų būti pradėtas statyti 2015 m. Iki kitų metų vidurio valstybė turėtų parengti šios teritorijos planavimo dokumentus. Kitą jėgainių parką planuoja pastatyti bendrovė „Eesti Energia“.

Baltijos jūroje statyti jūrų vėjo jėgainių parkus pigiau nei Šiaurės jūroje

Per keletą paskutinių metų Baltijos jūroje atlikusi vėjo matavimus, geologinius ir kitus tyrimus „Nelja Energia“ apskaičiavo, kad į jėgainių parką prie Huiimaa salos reikės investuoti mažiau nei 2,5 milijonus eurų už megavatą. Bendrovės duomenimis, panašaus dydžio jėgainių parkui Šiaurės jūroje pastatyti reikia bent 3,5 milijonų eurų už megavatą investicijų. Pasak S. Paisto, mažesnes investicijas lemia palankesnės Baltijos jūros gamtinės sąlygos.

Lyginant su Šiaurės jūra, Baltijos jūroje bangavimas gerokai mažesnis, ir tai suteikia galimybę sparčiau ir su mažesnėmis investicijomis vykdyti jėgainių statybos darbus. Taip pat kaip privalumą ekspertas įvardina mažesnį vandens druskingumą, seklesnius vandenis, palankesnes geologines sąlygas, smėlio dugną, lengvai pasiekiamus uostus.

Lietuvos privalumas – neužšąlanti teritorija

Pasak eksperto iš Estijos, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje ir Latvijoje sąlygos šiai energetikos sričiai taip pat labai geros. Lietuva, anot jo, lyginant su Estija, turi privalumą – neužšąlančias teritorijas jūroje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

„Ryanair“ atšauktų skrydžių skandalas: žinokite, kas jums priklauso

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo ...

Europos Komisijos vadovo siekis ES šalis įtraukti į euro zoną: ar išnyktų Lenkijos kainų rojus?

 Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus ...

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių – ir lietuviškos įmonės

 Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 ...

Svaras artėja prie euro: ar sumažėjusios emigrantų perlaidos sukrės Lietuvą?

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas ...

JAV ir Kinija žingsniuoja prekybos karo link: ką tai reiškia Lietuvai?

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos ...

Kokios Europoje galimybės užsidirbti?

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir ...

„Lidl“ kaltinami kojos kišimu vietiniams gamintojams bei klaidingu prekių ženklinimu

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia. Europos ...

Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas