Estija: ne šaipytis, o imti pavyzdį

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Česlovas Iškauskas / Geopolitika

2011-03-09 11:06

Pernai gegužę rašėme, kad pasiūlymas Estijai – vienai iš trijų Baltijos „sesių“ – nuo 2011-ųjų pradžios įsivesti eurą, kelia ir pavydą, ir šypseną. Taip pat pažymėjome, kad ta šypsena tapo dar platesnė, kai vokiečių laikraštyje „Die Welt“ perskaitėme, jog gegužės pradžioje Briuselio sutikimą deryboms dėl įsitraukimo į euro zoną gavo ir Islandija, kuri 2009 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos. „Tad džiaugtis, pavydėti ar šaipytis turime iš estų?“ – ambicingai klausėme tada.

Dabar atsiprašome už ironiją: per sekmadienį įvykusius rinkimus estai įrodė, kad tokiai pašaipiai šypsenai nėra pagrindo, nes jie palaikė savo vyriausybę, nepaisydami visas ES šalis, taip pat ir Estiją gerokai nuvarginusios ekonominės krizės.

Rinkimai – ekonomikos augimo atspindys

Paprastai juokdamiesi iš kitų žmonės nori pateisinti savo klaidas, nerangumą ar pridengti ydas. Valstybių santykiuose – tas pat. Per visus metus po Nepriklausomybės atkūrimo lietuviai nuolat pašiepdavo šiaurinius kaimynus už lėtumą, abejingumą kitiems, savotišką nacionalinio charakterio supratimą ir išraišką, rašėme gegužę žurnale „Apžvalga“ (http://www.lkdp.lt/images/stories/apzvalga/apzvalga_nr9_internetui.pdf). Tačiau giliai širdy pripažindavome (o ir nuvykę į Estiją įsitikindavome), kad ta pašaipa be pagrindo, kad estai tvarkosi geriau, jų ekonomika visa galva aukščiau už Latvijos ir Lietuvos.

 

„Bloomberg“ duomenimis, kriziniais 2010 metais 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos BVP sudarė 23 mlrd. dolerių (kitais duomenimis, 27,7 mlrd. dolerių), tačiau biudžeto deficitas neperžengė 2,4 proc. ribos, nors šis kandidatės į euro zoną rodiklis turi būti ne didesnis kaip 3 procentai. Šios Baltijos šalies valstybės skola buvo 9,6 proc. BVP.

Tad net ir pasaulinės krizės metais Estija sugebėjo neprasiskolinti, nesukurti grandiozinių antikrizinių planų, kurie Lietuvoje remiasi daugiausia paskolomis ir griežtinama mokesčių reforma, jų bankų sistema stabili ir ne taip smarkiai įklampino kreditų ėmėjus. Todėl 2010-ųjų pavasarį Europos Komisija nusprendė, kad Estija atitinka visus Mastrichto kriterijus ir rekomendavo ją priimti į euro zoną.

Nors Europos ekonomikos varikliai neturėtų praleisti progos ir pasistengti išnaudoti estams parodytą pasitikėjimą, realios finansinės naudos tikėtis iš šios ekonomikos yra sunku, pernai rašė Vakarų spauda. Juk Vokietijos, didžiausios Senojo žemyno ekonomikos, BVP yra 2,9 trilijono dolerių. Net ir skolose skęstančios Graikijos ūkis yra dvylika kartų didesnis nei Baltijos nykštukės, perspėjamai pažymėjo „Die Welt“.

Straipsnio puslapiai:

- Česlovas Iškauskas

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas