Estijos ekonomikos apsukos lėtėja


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-05-14 08:59

Pirmadienį Estijos statistikos departamentas paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio BVP rezultatus, kurie nustebino – šalies ekonomika paaugo vos 1 proc. Tuo tarpu „Bloomberg“ agentūros apklaustų ekonomistų vidurkis žadėjo net 3,6 proc. augimą, „Danske Bank“ ekonomistai prognozavo apie 3 proc. augimą. Pagrindinis veiksnys, lėmęs gana pesimistines augimo tendencijas, buvo stojusios valstybės investicijos.

Iš tiesų buvo tikėtasi, kad investicijų augimas, palyginus su išskirtiniais plėtros tempais 2012 m. (22 proc.), lėtės, tačiau pirmojo ketvirčio tendencijos rodo tai, kad privačių investicijų augimas ir toliau išlieka nereikšmingas. Nepaisant teigiamų skolinimosi tendencijų, išryškėjusių jau 2012 m. pabaigoje, spartėjančio kreditų augimo veikiausiai dar teks palaukti.

Estijos eksportas ir toliau auga sparčiai (13 proc. per metus), tačiau įspūdingi eksporto rezultatai didžia dalimi buvo nulemti vienkartinio pobūdžio transporto priemonių pardavimo. „Danske Bank“ vertinimu, sandorio dydis galėjo siekti apie 3 proc. BVP. Todėl šiame kontekste ekonomikos augimo perspektyvos atrodo šiek tiek rizikingiau nei 2013 m. pradžioje. Kita vertus, iš pagrindinių Estijos partnerių pusės, naujienos yra subalansuotos – Švedijos augimas šiais metais paspartės iki 1,7 proc. (nuo 0,8 proc. 2012 m.), tuo tarpu Suomijos ekonomikos atsigavimas išliks silpnas – augimas sieks tik apie 0,3 proc. (nuo -0,2 proc. 2012 m.).

Estijos statistikų duomenimis, reikšmingą įtaką BVP turėjo sumažėjusios akcizų (ypač kuro) įplaukos. Estijos Finansų ministerijos duomenimis, šalyje buvo pradėtas tyrimas dėl „sukčiavimo schemų“ siekiant išvengti akcizų mokėjimų. Tai, kad šioje srityje tvarkingai mokesčius mokančioje Estijoje atsirado problemų, patvirtina informacija, kad kovo mėnesį mažmeniniai degalų pardavimai padidėjo 17 proc., tačiau akcizų už kurą įplaukos sumažėjo 8,3 proc. „Danske Bank“ vertinimu, šios schemos Estijos ekonomikai galėjo kainuoti iki 1 proc. BVP.

Apibendrinant, kol nėra paskelbta detali pirmojo ketvirčio statistika, sunku daryti konkrečias išvadas. Tačiau akivaizdi rizika, kad Estijos ekonomika 2013 m. augs lėčiau nei prognozuota.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

 

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas