Estijos ekspremjeras atskleidė, kaip Estijai pavyko išsiveržti į priekį

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. T. Roivas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-01 18:11

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Jis pastebi, kad dėl sudėtingos istorijos, kuri sieja Latviją, Estiją ir Lietuvą, neturime gilių verslo tradicijų, pavyzdžiui šimtmečius skaičiuojančių įmonių, kurias turi Švedija ar Suomija. Visgi padaryta didžiulė pažanga ir, jo nuomone, visiškai įmanoma per kitus 25 metus pasivyti Skandinavijos šalis ir turėti tokį pat pragyvenimo lygį.

„Aš manau, kad ne valdžia gali pagyvinti ekonomiką, bet ji yra svarbus įrankis tam pasiekti. Praeityje visos Baltijos valdžios, palyginus su kitomis valstybėmis, buvo sėkmingos. (...) Visgi tai, ką padarėme, nepakanka ateičiai būti sėkmingiems. Faktas, kad visos trys šalys yra TOP 21 pagal konkurencingumą. Tai yra sėkmė. Mažiau biurokratijos, mažesni mokesčiai. Galėčiau tuo pabaigti, kad dabar sekasi gerai, tačiau to nepakaks“, – žurnalo „Valstybė“ organizuotoje ekonomikos konferencijoje sako T. Roivas.

Svarbiausia politinis nuoseklumas

Nors Europos centrinis bankas (ECB) ir kitos tarptautinės organizacijos Baltijos šalių ekonomikos augimą prognozuoja apie 2 proc., ir tai yra geras rezultatas, anot Estijos ekspremjero, nepakankamas norint pasivyti Skandinaviją. Mums reikia 4 proc. Toks buvo ir jo tikslas kai dirbo Estijos premjeru.

„Kai dirbau premjeru pakviečiau dešimt, mano nuomone, puikių specialistų, kurie atrastų ką reikia keisti. Tai buvo labai skirtingi žmonės – ekonomistai, akademinio pasaulio žmonės, centrinio banko vadai, talentingi ekspertai. Pagrindinis radinys buvo, kad nėra vieno rakto, kuris padidintų ekonomikos augimą. Bet yra keli dalykai, kurie gali būti pataisyti, jog pasiektume 4 proc. ekonomikos augimą.

Pagrindinis buvo, kad reikia rasti kuo daugiau žmonių, kuriuos grąžintume į darbo rinką. Visame regione trūksta darbo jėgos. Dabar jau trūksta ir Estijoje ir Vokietijoje. Tai ir dėl demografinių priežasčių. Bet mūsų Baltijos šalys itin nukentėjo ir nuo emigracijos. Reikia surasti būdų įdarbinti visus, kurie nori dirbti mūsų šalyje. Tai ir didelės struktūrinės reformos įdarbinant neįgaliuosius, jaunus, senus žmones. Reikia užsieniečiams, kurie turi įgūdžių, sukurti galimybes įsidarbinti. Žinau, kokia jautri tai tema ir ne tik Estijoje ar Lietuvoje. Taip yra visoje ES. Bet jei norime būti dinamiški, turime būti patrauklūs užsienio talentams“, – dalinosi patirtimi Estijos ekspremjeras.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių ...

600 eurų visiems: pirmieji suomių įspūdžiai apie pinigus „iš dangaus“

Artimiausius dvejus metus 2 tūkstančiai suomių bedarbių dalyvaus revoliuciniame bandyme: kiekvienas jų gaus neatlygintinus 600 eurų per mėnesį, ir niekas jiems nenurodinės, kaip tuos pinigus išleisti, rašoma „Business ...

Estijos ekspremjeras atskleidė, kaip Estijai pavyko išsiveržti į priekį

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ...

Nutekinti dokumentai: neaišku, kurie imigrantai galės pasilikti Britanijoje

Jungtinė Karalystė neturi veikiančios sistemos, leidžiančios įvertinti, kurie imigrantai turi teisę pasilikti nuolat gyventi. Europos Sąjunga yra susirūpinusi, kad dalis jos piliečių, gyvenančių JK, gali turėti didelių problemų dėl tokios silpnos ...

Kur emigrantams pragyvenimas pigiausias, o kur brangiausias?

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau ...

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti ...

Lietuvė papasakojo, ar po „Brexit“ tautiečiai ketina grįžti į tėvynę

Britanijoje aktyviai vykstant debatams, aiškinantis, koks konkrečiai bus Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus, ten gyvenantys lietuviai sako jaučiantys augantį nerimą ir nesaugumą. Kol vieni ...

Skersvėjai gadins pasaulio ekonomikos sveikatą ir 2017 metais

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės ...

JAV prezidento rinkimai: dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų ...

„Maxima“ susitarė dėl paramos Zolitudės tragedijos aukoms

Zolitudės tragedijos metu žuvusiųjų šeimų atstovai ir bendrovė „Maxima Latvija“ bei sugriuvusios parduotuvės pastato savininkė „Tineo“ pasiekė bendrą susitarimą, pagal kurį žuvusiųjų šeimoms numatoma ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas