Estijos ekspremjeras atskleidė, kaip Estijai pavyko išsiveržti į priekį

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. T. Roivas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-01 18:11

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Jis pastebi, kad dėl sudėtingos istorijos, kuri sieja Latviją, Estiją ir Lietuvą, neturime gilių verslo tradicijų, pavyzdžiui šimtmečius skaičiuojančių įmonių, kurias turi Švedija ar Suomija. Visgi padaryta didžiulė pažanga ir, jo nuomone, visiškai įmanoma per kitus 25 metus pasivyti Skandinavijos šalis ir turėti tokį pat pragyvenimo lygį.

„Aš manau, kad ne valdžia gali pagyvinti ekonomiką, bet ji yra svarbus įrankis tam pasiekti. Praeityje visos Baltijos valdžios, palyginus su kitomis valstybėmis, buvo sėkmingos. (...) Visgi tai, ką padarėme, nepakanka ateičiai būti sėkmingiems. Faktas, kad visos trys šalys yra TOP 21 pagal konkurencingumą. Tai yra sėkmė. Mažiau biurokratijos, mažesni mokesčiai. Galėčiau tuo pabaigti, kad dabar sekasi gerai, tačiau to nepakaks“, – žurnalo „Valstybė“ organizuotoje ekonomikos konferencijoje sako T. Roivas.

Svarbiausia politinis nuoseklumas

Nors Europos centrinis bankas (ECB) ir kitos tarptautinės organizacijos Baltijos šalių ekonomikos augimą prognozuoja apie 2 proc., ir tai yra geras rezultatas, anot Estijos ekspremjero, nepakankamas norint pasivyti Skandinaviją. Mums reikia 4 proc. Toks buvo ir jo tikslas kai dirbo Estijos premjeru.

„Kai dirbau premjeru pakviečiau dešimt, mano nuomone, puikių specialistų, kurie atrastų ką reikia keisti. Tai buvo labai skirtingi žmonės – ekonomistai, akademinio pasaulio žmonės, centrinio banko vadai, talentingi ekspertai. Pagrindinis radinys buvo, kad nėra vieno rakto, kuris padidintų ekonomikos augimą. Bet yra keli dalykai, kurie gali būti pataisyti, jog pasiektume 4 proc. ekonomikos augimą.

Pagrindinis buvo, kad reikia rasti kuo daugiau žmonių, kuriuos grąžintume į darbo rinką. Visame regione trūksta darbo jėgos. Dabar jau trūksta ir Estijoje ir Vokietijoje. Tai ir dėl demografinių priežasčių. Bet mūsų Baltijos šalys itin nukentėjo ir nuo emigracijos. Reikia surasti būdų įdarbinti visus, kurie nori dirbti mūsų šalyje. Tai ir didelės struktūrinės reformos įdarbinant neįgaliuosius, jaunus, senus žmones. Reikia užsieniečiams, kurie turi įgūdžių, sukurti galimybes įsidarbinti. Žinau, kokia jautri tai tema ir ne tik Estijoje ar Lietuvoje. Taip yra visoje ES. Bet jei norime būti dinamiški, turime būti patrauklūs užsienio talentams“, – dalinosi patirtimi Estijos ekspremjeras.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Ryanair“ atšauktų skrydžių skandalas: žinokite, kas jums priklauso

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo ...

Europos Komisijos vadovo siekis ES šalis įtraukti į euro zoną: ar išnyktų Lenkijos kainų rojus?

 Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus ...

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių – ir lietuviškos įmonės

 Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 ...

Svaras artėja prie euro: ar sumažėjusios emigrantų perlaidos sukrės Lietuvą?

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas ...

JAV ir Kinija žingsniuoja prekybos karo link: ką tai reiškia Lietuvai?

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos ...

Kokios Europoje galimybės užsidirbti?

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir ...

„Lidl“ kaltinami kojos kišimu vietiniams gamintojams bei klaidingu prekių ženklinimu

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia. Europos ...

Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams ...

Lietuviai išrinko populiariausius prekės ženklus: rungiasi du prekybos tinklai

Apklausus gyventojus įvertinta, kokie prekės ženklai populiariausi Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Rezultatai Lietuvoje rodo sparčiai rinkos naujokams susiformavusį palankumą: du neseniai Lietuvos rinkai pristatyti prekės ženklai iš ...

Ar Baltijos tigrai bunda?

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas