Estijos ekspremjeras atskleidė, kaip Estijai pavyko išsiveržti į priekį

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. T. Roivas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-01 18:11

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Jis pastebi, kad dėl sudėtingos istorijos, kuri sieja Latviją, Estiją ir Lietuvą, neturime gilių verslo tradicijų, pavyzdžiui šimtmečius skaičiuojančių įmonių, kurias turi Švedija ar Suomija. Visgi padaryta didžiulė pažanga ir, jo nuomone, visiškai įmanoma per kitus 25 metus pasivyti Skandinavijos šalis ir turėti tokį pat pragyvenimo lygį.

„Aš manau, kad ne valdžia gali pagyvinti ekonomiką, bet ji yra svarbus įrankis tam pasiekti. Praeityje visos Baltijos valdžios, palyginus su kitomis valstybėmis, buvo sėkmingos. (...) Visgi tai, ką padarėme, nepakanka ateičiai būti sėkmingiems. Faktas, kad visos trys šalys yra TOP 21 pagal konkurencingumą. Tai yra sėkmė. Mažiau biurokratijos, mažesni mokesčiai. Galėčiau tuo pabaigti, kad dabar sekasi gerai, tačiau to nepakaks“, – žurnalo „Valstybė“ organizuotoje ekonomikos konferencijoje sako T. Roivas.

Svarbiausia politinis nuoseklumas

Nors Europos centrinis bankas (ECB) ir kitos tarptautinės organizacijos Baltijos šalių ekonomikos augimą prognozuoja apie 2 proc., ir tai yra geras rezultatas, anot Estijos ekspremjero, nepakankamas norint pasivyti Skandinaviją. Mums reikia 4 proc. Toks buvo ir jo tikslas kai dirbo Estijos premjeru.

„Kai dirbau premjeru pakviečiau dešimt, mano nuomone, puikių specialistų, kurie atrastų ką reikia keisti. Tai buvo labai skirtingi žmonės – ekonomistai, akademinio pasaulio žmonės, centrinio banko vadai, talentingi ekspertai. Pagrindinis radinys buvo, kad nėra vieno rakto, kuris padidintų ekonomikos augimą. Bet yra keli dalykai, kurie gali būti pataisyti, jog pasiektume 4 proc. ekonomikos augimą.

Pagrindinis buvo, kad reikia rasti kuo daugiau žmonių, kuriuos grąžintume į darbo rinką. Visame regione trūksta darbo jėgos. Dabar jau trūksta ir Estijoje ir Vokietijoje. Tai ir dėl demografinių priežasčių. Bet mūsų Baltijos šalys itin nukentėjo ir nuo emigracijos. Reikia surasti būdų įdarbinti visus, kurie nori dirbti mūsų šalyje. Tai ir didelės struktūrinės reformos įdarbinant neįgaliuosius, jaunus, senus žmones. Reikia užsieniečiams, kurie turi įgūdžių, sukurti galimybes įsidarbinti. Žinau, kokia jautri tai tema ir ne tik Estijoje ar Lietuvoje. Taip yra visoje ES. Bet jei norime būti dinamiški, turime būti patrauklūs užsienio talentams“, – dalinosi patirtimi Estijos ekspremjeras.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Lidl“ kaltinami kojos kišimu vietiniams gamintojams bei klaidingu prekių ženklinimu

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia. Europos ...

Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams ...

Lietuviai išrinko populiariausius prekės ženklus: rungiasi du prekybos tinklai

Apklausus gyventojus įvertinta, kokie prekės ženklai populiariausi Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Rezultatai Lietuvoje rodo sparčiai rinkos naujokams susiformavusį palankumą: du neseniai Lietuvos rinkai pristatyti prekės ženklai iš ...

Ar Baltijos tigrai bunda?

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo ...

Euro likimas: naujos narės ar griūtis?

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų. Ar sumanys į euro zoną dar žengti kitos valstybės, o gal Prancūzijai ar Italijai ...

Didžioji Britanija griebėsi viešumo, o Islandija įstatymų: ar verta susimąstyti ir Lietuvai?

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo ...

Perspėjimas emigrantams: nepamirškite susigrąžinti įspūdingos sumos, kuri jums priklauso

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių ...

Verslas ieško būdų išlaikyti esamus santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit“

Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ...

Smūgis keliaujantiems: gali būti nutraukti bet kokie skrydžiai tarp Europos ir Didžiosios Britanijos

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šiandien susisiekė su Didžiosios Britanijos valdžia. Jie kreipėsi su prašymu, kad vykstant „Brexit“ deryboms būtų aptarti ir aviacijos klausimai. Mat yra rizika, jog Jungtinė ...

Pirmose pavojingiausių produktų sąrašo pozicijose – žaislai ir motorinės transporto priemonės

Šiandien Europos Komisija paskelbė naujausius duomenis, rodančius, kad 2016 m. skirtingose ES valstybėse narėse paskelbta daugiau kaip 2 000 pavojingų produktų. Po šių įspėjimų buvo imtasi 3 824 tolesnių veiksmų, pvz., gaminių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas