Estijos vėjo energetika pereina prie rinkos ekonomikos (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Alloverpress nuotr.

2014-10-15 13:37

Estijoje esantis vėjo jėgainių parkas „Virtsu I“, valdomas bendrovės „Nelja Energia“, šį mėnesį tampa pirmuoju parku Baltijos šalyse, kuris išsilaikys be valstybės paramos, elektrą gamindamas ir pardavinėdamas rinkos kaina. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Sauliaus Pikšrio teigimu, kaimyninės šalies patirtis pereinant prie rinkos ekonomikos aktuali ir Lietuvai, kurios pirmieji vėjo jėgainių parkai elektrą rinkos kaina pardavinės jau nuo 2020 m.

Vėjo jėgainių parkas „Virtsu I“ pradėjo veikti 2002 m. Per metus jis pagamina iki 3880 megavatvalandžių elektros energijos. Iki šiol parke pagamintai elektrai prie rinkos kainos buvo skiriama po 53 eurus (183 Lt) už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Šį mėnesį baigiasi jam skirtas 12 m. trukmės valstybės paramos laikotarpis.

Per artimiausius tris metus nuo valstybės subsidijų prie rinkos ekonomikos pereis dar du „Nelja Energia“ priklausantys parkai Estijoje – „Pakri“ ir „Esivere“.

„Nelja Energia“ padalinio Lietuvoje bendrovės „4 Energia“ direktorius Tadas Navickas sako, kad perėjęs prie rinkos ekonomikos parkas „Virtsu I“ veiks taip pat sėkmingai kaip ir iki šiol.

„Dažnai pamirštama, kad vėjo elektrinėms valstybės paramos reikia tik dalį jų veikimo laiko, kol atsiperka įrengimas, o vėliau jos elektrą gali gaminti ir pardavinėti rinkos kaina. Tai, kad valstybė neberems parko „Virtsu I“, yra labai reikšmingas įvykis Baltijos šalių vėjo energetikoje. Tolimesnė šio ir kitų prie rinkos ekonomikos pereinančių parkų veikla patvirtins, kad vėjo energetika gali būti ypač konkurencinga, todėl šį sektorių verta sparčiau plėtoti visose Baltijos šalyse“, – sako T. Navickas.

Pasak S. Pikšrio, perėjimo nuo valstybės paramos prie rinkos ekonomikos proceso, kuris prasideda Estijoje, sėkmė svarbi ir Lietuvai, nes analogiška situacija šalyje bus jau po kelerių metų. LVEA duomenimis, nuo 2020 m. valstybė nustos paramą teikti iš viso 46 MW galios parkams, kurie pagamina apie 93 GWh elektros energijos per metus.

„Iš viso Lietuvos parkams, kuriems nuo 2020 m. bus nustota teikti parama, šiuo metu skiriama apie 13,95 mln. litų per metus. Kadangi naujiems vėjo jėgainių parkams, kurie statomi diegiant naujausias technologijas, pakanka kone perpus mažesnės paramos, šios sumos užtektų kur kas didesniam vėjo energijos kiekiui remti. Valstybei ieškant būdų didinti energetinę nepriklausomybę nedidinant kaštų vartotojams, šių lėšų panaudojimas naujiems parkams remti būtų ypač racionalus kelias pirmyn“, – sako S. Pikšrys.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas