Euras bus – ar žinome viską, ką reikia? (11)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Žukauskas / Ekonomika.lt

2014-06-06 11:27

Eurui Lietuvoje žalia šviesa – toks Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. Galime pasidžiaugti, nes tai parodo, kad finansinė ir ekonominė situacija Lietuvoje yra santykinai gera, bent Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau apskritai prieš apsispręsdami, džiaugtis ar liūdėti dėl euro įvedimo Lietuvoje, turime susimąstyti – ar apie eurą žinome pakankamai?

Pavyzdžiui, kad euras Lietuvai ir kitoms ES šalims gali būti naudingas tik tol, kol jis yra patikimas. Juk pinigų gali būti įvairių. Jie gali būti stabilūs ir patikimi, gerai atlikti mainų priemonės funkciją. Ir atvirkščiai – pinigai gali būti našta. Jei pinigai nepatikimi, jie žmonėms ir ekonomikai yra paprasčiausiai žalingi. Kokiais pinigais norėtumėte gauti pajamas? Tais, kurių vertė nuolat mažėja, t. y. jais nusipirkti galima vis mažiau prekių ar paslaugų? Ar tais, kurių vertė yra stabili ar net auga? Taigi, kiek daug iš tikro žinome ir domimės, kas lemia euro patikimumą?

Pinigų leidyba yra išskirtinis valdžios monopolis. Pinigų kiekį, palūkanų normų dydį sprendžia centriniai bankai, euro atveju – Europos centrinis bankas. Tad nuo jo sprendimų ir priklauso, koks tas euras yra ir bus – patikimas ir stabilus, ar toks, kurio vertė nuolat mažėja, kuris sukelia nuolatinį kainų didėjimą ir turi kitų neigiamų pasekmių šalių ekonomikoms.

Diskusijose apie būsimą euro naudą ar žalą šis aspektas visiškai ignoruojamas. ECB priimami sprendimai nėra diskutuojami, jie nėra analizuojami argumentuojant euro poveikį Lietuvai, jos žmonėms ir ekonomikai. Taip gali būti dėl to, kad trūksta žinių – suprasti ECB priimamų sprendimų įtaką euro, kaip pinigo kokybei, juos įvertinti yra sudėtinga. Bet net ir diskutuojant šios srities specialistams apie euro įvedimą Lietuvoje, retai išgirsi vertinant ECB sprendimus. Atrodo, kad euro įvedimo nauda Lietuvoje ir ECB priimami pinigų politikos sprendimai yra atskiros temos. Tačiau jos labai susijusios.

Šią savaitę nuskambėjo sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu svarbių sprendimų priėmė ir ECB. Pavyzdžiui, ši ketvirtadienį susirinkusi ECB vykdomoji valdyba nusprendė, kad reikia dar aktyviau kovoti su per lėtu kainų augimu! Čia ne klaida, perskaitėte teisingai. ECB mano, kad kainos kyla per lėtai, t. y. infliacija nėra pakankama. Taip pat, kad eurą reikia susilpninti kitų valiutų atžvilgiu.

Tuo tikslu ECB nustatoma palūkanų norma (t. y. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma) dar labiau sumažinta – nuo 0,25 proc. iki 0,15 proc. Tai reiškia, kad komerciniai bankai, įvertinus kainų augimą, moka neigiamas palūkanų normas – grąžina mažiau, nei pasiskolina! ECB kaip išmanydamas stengiasi „įlieti“ į rinką kuo didesnį pinigų kiekį. Tam pirmą kartą ECB istorijoje įvestos neigiamos palūkanų normos indėliams, kuriuos komerciniai bankai laiko ECB. Taip komerciniai bankai skatinami kuo didesnę jų dalį išskolinti. Be to, ECB atnaujino ilgesnio laikotarpio operacijas, pagal kurias ECB skolina komerciniams bankams ne tik trumpiems, tačiau ir ilgiems laikotarpiams, šiuo atveju 4 metams, už ypač žemas palūkanas. Taip ECB planuoja paskolinti 400 mlrd. eurų. ECB taip pat planuoja naujai išleistais pinigais rinkoje pirkti finansinius instrumentus (turtu užtikrintus vertybinius popierius). Apibendrinus visa tai, ECB kryptis – kuo daugiau ir kuo pigesnių pinigų! Po šio pranešimo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko. Be to, ECB vadovas sakė, jog „mes dar nebaigėme“. Tai reiškia, kad pinigų dauginimo procesas gali dar labiau paspartėti.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Žukauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas