Euras kišenėje, kas toliau? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-06-09 11:50

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – mažiau nei po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių. Kaip tai pakeis Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir kokie turi būti tolimesni valstybės siekiai?

Natūralu, kad nuomonės apie eurą, kaip ir daugelį kitų valstybei svarbių klausimų, yra labai skirtingos – vieniems tai dar vienas deimantas progreso karūnoje, kitiems – eilinis akmuo į savarankiškumo daržą. Euro privalumai jau minėti ne kartą – mažesnės verslo ir gyventojų išlaidos valiutų konvertavimui, mažesnė valstybės skolinimosi kaina, padidėjęs kainų skaidrumas, galbūt ir šiek tiek didesnis šalies patrauklumas tiesioginėms užsienio investicijoms.

Skeptikai primins, kad ši narystė Lietuvai nemažai kainuos – per kelis metus reikės į Europos Stabilumo Mechanizmą pervesti beveik milijardą litų. Tiesa, būtina prisiminti, kad tai ne Lietuvos subsidija kitoms euro zonos šalims, o valstybės turtas, rezervas, bendrame ekonominės ir pinigų sąjungos fonde. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios norėjome, bet neradome valios kaupti lėšas juodai dienai, tad dabar turėsime ne tik tokią galimybę, bet ir prievolę.

Vis tik reikia pripažinti, kad pastarasis pasiekimas yra labiau simbolinis žingsnis, vainikuojantis pastarųjų metų Lietuvos progresą, o jo ekonominis poveikis bus ribotas. Lietuvos strateginiai tikslai negali baigtis naryste euro zonoje. Kitais metais Lietuva pradės derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Čia taip pat šiek tiek atsiliekame nuo Estijos, kuri šios organizacijos nare yra nuo 2010 metų, bei Latvijos, kuri kelyje narystės link yra gerokai pasistūmėjusi. Norėdama prisijungti prie šios vienos įtakingiausių pasaulio organizacijų valstybė turi perimti gerąją valstybės valdymo, švietimo, investicijų skatinimo ir kitą teisinę patirtį. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų, tapsiantis ir rimtu barjeru Lietuvai – valstybės valdomų įmonių skaidrumo, nepriklausomumo ir efektyvumo užtikrinimas.

Tačiau siekti tolimesnio ekonomikos augimo bei gyventojų gerovės didėjimo galima ir be išorinės pagalbos. Kur ieškoti užuominų apie Lietuvos silpnąsias vietas? Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge Lietuva rieda žemyn jau trečius metus iš eilės – 2011 metais buvome 44 vietoje pasaulyje, pernai – jau 48-oje. Nors pats Lietuvos konkurencingumo indeksas nepablogėjo, kitos šalys greičiau įgyvendino reformas ir aplenkė Lietuvą.

Pagal kai kuriuos kriterijus esame itin nepatraukli ir nekonkurencinga valstybė. Pavyzdžiui, pagal valdžios reguliavimo naštą Lietuva yra 107 vietoje iš 148 vertintų pasaulio valstybių. Pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą – 130 vietoje pasaulyje. Palyginimui, pagal šį kriterijų Latvija yra 45 vietoje, o Estija patenka į geriausių dvidešimtuką. Be abejonės, tai yra viena iš priežasčių, kodėl nedarbas Estijoje keliais procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje. Nors šį mėnesį priimtos darbo kodekso pataisos panaikino kai kuriuos niekam nereikalingus biurokratinius anachronizmus, tai turėtų būti tik pirmieji žingsniai. Pagal mokesčių sistemos paskatą investuoti Lietuva yra 114 vietoje pasaulyje, o mokesčių įtaką užimtumui – tik 120 vietoje.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas