Euras tarnaus Lietuvai (12)

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Vygintas Gontis / Ekonomika.lt

2014-01-12 19:35

Pradėjome metus pakankamai aistringomis diskusijomis Euro tema, o prof. Povilo Gylio straipsnis Delfi neleidžia likti nuošalėje ir net kviečia diskusijai. Turiu prisipažinti, kad Vilniaus universiteto išugdytų ekonomistų lemiamas vaidmuo atsikuriančios Lietuvos finansų politikoje buvo nuolatinis asmeninis dirgiklis šalia savo pagrindinės profesijos domėtis ir šiuolaikine ekonomikos teorija bei privertė dalyvauti viešose diskusijose lito tema nuo pat 1994 metų, publikacijas galima rasti asmeninėje svetainėje. Kita vertus, būtų nelabai sąžininga, jei tokia visuomenei aktuali diskusija užsidarytų tik politikų ar bankų analitikų rate, todėl kvietimas yra prasmingas.

Nėra jokia paslaptis, kad lito susiejimą su JAV doleriu 1994 metais inicijavo amerikiečių finansų specialistai, o vietiniams politikams ir ekonomistams teko dalia rinktis ar pritarti. Rimtai prieštaraujančių siūlomam pasirinkimui tikrai nebuvo daug ir tai lėmė pakankamai audringa ir su dideliu užvėlavimu įvykusi lito įvedimo epopėja. Užtenka tik prisiminti, kad litą įvedėme net metais vėliau nei Estai ir Laviai, o tik įvedę, sugalvojome procesą kriminalizuoti, keldami bylą prieš Lietuvos banko pirmininką R. Visokavičių.

Tada ir paaiškėjo kokį turime savo intelektualųjį potencialą finansų srityje. Mat vyravo visuotinis įsitikinimas, kad nacionalinė valiuta turi silpnėti, o ji priešingai, pradėjo sparčiai stiprėti. Natūralu, kad mažoms, finansų valdymo patirties neturinčioms Baltijos valstybėms užsienio ekspertai siūlė susieti savo valiutas su tvirtomis užsienio valiutomis, t. y. Centrinio banko modelį pakeisti Valiutų valdyba. Ir tai buvo išmintingas sprendimas, apsaugojęs nuo dar didesnių nesusipratimų.

Ką Baltijos valstybės laimėjo, susiedamos savo valiutas su užsienio valiutomis, šiandien jau nėra sunku atsakyti, tam reikia tik atviromis akimis pažvelgti į tarptautiniu mastu patikrintą ir pripažintą makroekonominę statistiką. Jei 1994-95 metais Baltijos šalys pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį vienam gyventojui nuo Vyšegrado šalių atsiliko maždaug 3 kartus, tai šiandien jos jau pasivijo ir lenkia jas, daugiau žiūrėkite tam skirtą rašinį. Čia gal nepavyks išdėstyti visą makroekonominį Baltijos ekonomikų augimo turinį, bet viena pagrindinių jų sparčios ekonominės konvergencijos į Europos ekonominę erdvę priežasčių yra pastovūs valiutų kursai.

Teorijoje tai vadinama realiu valiutų kursų stiprėjimu, vykstančiu dėl Harrod–Balassa–Samuelson efekto ir susijusios ekonominės konvergencijos. Išskirtinis šios konvergencijos bruožas yra ir nuolatinis kainų lygio lyginimasis su išsivysčiusiomis šalimis – ekonominio augimo infliacija. Ši infliacija, kuri yra neatsiejama nuo ekonominio augimo, yra pagrindinė kliūtis ilgai neleidusi Baltijos valstybėms savo nacionalines valiutas pakeisti Euru. Nėra blogo, kad neišeitų į gerą, tokia galimybė atsirado dėl pasaulinės ekonominės krizės ir tikrai yra trumpalaikė. Šiandien išlieka svarbiausias klausimas ar Lietuva suspės paskui savo seses ir sugebės ta galimybe pasinaudoti.

Straipsnio puslapiai:

- Vygintas Gontis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas