Euro įvedimas gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės


Alloverpress nuotr.

Ekonomika.lt

2014-10-27 12:38

 Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. Artėjant euro įvedimui ir jau įvedus eurą kinta tik kai kurios taupymo ir skolinimosi sąlygos.

„Įvedus eurą, daliai žmonių tampa patogiau tvarkyti asmeninius finansus - nebelieka valiutos keitimo išlaidų, tad gali sutaupyti tie, kurie keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis ar ten įsigyja prekių. Be to, tampa paprasčiau palyginti prekių ir paslaugų kainas skirtingose šalyse. Visgi šis pokytis aktualus tik daliai gyventojų, nes, remiantis Estijos gyventojų patirtimi, po euro įvedimo datos gyventojai daugiau po Europos Sąjungą keliauti nepradėjo“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Kita galima euro nauda gyventojams yra ta, kad išnyksta valiutos rizika, t. y. tikimybė, kad dėl valiutos kurso pokyčių bus patirta nuostolių. „Palyginti su kaimyninėmis šalimis, lietuviai yra labiau linkę skolintis nacionaline valiuta. Čia paskolų, suteiktų eurais, dalis (68 proc.) yra mažesnė negu prieš euro įvedimą Latvijoje ar Estijoje. Paprastai paskolų eurais palūkanos būna mažesnės ir stabilesnės negu paskolų nacionaline valiuta, taigi gyventojų sprendimas skolintis nacionaline valiuta gali būti aiškinamas noru išvengti valiutos rizikos, nors nuo lito susiejimo su euru datos valiutos kursas niekada nebuvo keičiamas“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, naujos valiutos įvedimas daro nevienodą įtaką paskolų palūkanų lygiui. Paskolų eurais palūkanoms nei planai įvesti naują valiutą, nei pats naujos valiutos įvedimas įtakos nedaro. Šiuo metu vidutinė būsto paskolų eurais palūkanų norma, kai palūkanos nustatomos trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui, Lietuvoje yra mažiausia, nors Estija ir Latvija jau yra įsivedusios eurą, o Lietuva dar tik ruošiasi tam. 2014 metų rugpjūčio mėnesį palūkanų norma Lietuvoje buvo 2,01 proc., Estijoje – 2,46 proc., Latvijoje – 3,36 procento.

SEB banko analitikės teigimu, artėjant euro įvedimui, pačios taupymo sąlygos keičiamos labai nedaug. Indėlių palūkanos litais iki 2013 metų buvo didesnės negu eurais, tačiau šiemet skirtumo beveik neliko. Pask J. Varanauskienės, įvedus eurą, investavimo priemonės, kai investuojama į euro zonos šalių rinkas, bus pigesnės, nes nebereikės keisti valiutos.

SEB banko analitikės teigimu, daugiau įtakos gyventojų finansinei padėčiai turi ne euro įvedimas, o bendros ekonominės tendencijos. „Tam, kad keistųsi namų ūkių poreikiai ir įprasta elgsena, pavyzdžiui, žmonės pradėtų daugiau arba mažiau taupyti, investuoti, skolintis, vien valiutos pakeitimo nepakanka“, - sako J. Varanauskienė.

Remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuvoje 37 proc. gyventojų mano, kad euras bus jiems asmeniškai naudingas. 2010 metais Estijoje prieš įvedant eurą taip manė 43 proc. gyventojų, 2013 metais Latvijoje – 42 procentai.

Close

Bankai atsakė, kaip ir kodėl keičia paslaugų įkainius

 Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti ...

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas