Euro „Titanikas“ keičia kryptį

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-06-11 06:49

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso, kalbėdamas apie taupymo priemonių ateitį, pareiškė, kad „sėkminga politika turi būti ne tik gerai paruošta, bet ir turėti minimalų visuomenės palaikymą“. Iš Portugalijos kilęs politikas teigė manąs, kad griežto taupymo priemonės iš esmės buvo naudingos, tačiau jų taikymo galimybės pasiekė ribas.

Šie žodžiai žymi svarų pokytį Europos retorikoje, finansinių iššūkių akivaizdoje. Europos centrinis bankas (ECB), stebėdamas greitus agresyvios fiskalinės politikos vaisius Japonijoje ir JAV, bandys taupymo plokštelę keisti spausdinimo mašinų garsais.

Taupymas, nors ir padėjo suvaldyti perdėm dosnias viešąsias išlaidas, nemažina nedarbo problemos, kuri mažina politikų palaikymo reitingus visoje Europoje ir ilgainiui gali sukelti ne tik ekonominius, bet ir socialinius neramumus. Akivaizdu, kad atėjo laikas elgtis ryžtingiau.

Krizės našta

Europos Sąjungos (ES) ir ypač euro zonos rodikliai pastaruosius kelerius metus atrodo niūriai. Balandį nedarbo lygis euro zonoje pasiekė naują rekordą – 12,2 proc. gyventojų gali tik skėsčioti rankomis, kol griežtos taupymo priemonės neužtikrina augimo. Didžiausią įtampą patiriančiose euro zonos narėse Ispanijoje ir Graikijoje daugiau nei ketvirtadalis gyventojų neturi darbo, o jaunimo nedarbas viršija 50 proc.

Kai kurių ekonomistų nuomone, aukštas nedarbo lygis Europoje yra nulemtas perteklinio kreditavimo, buvusio prieš krizę. Jis suformavo darbo pasiūlą, kurios veiklai skolintos lėšos buvo esminis pajamų šaltinis. Pasibaigus kreditavimo vajui ir sustojus neefektyviam vartojimui, darbo neteko burbulų apimtų sektorių darbuotojai.

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad labiausiai perteklinio kreditavimo padariniai jaučiami statybų sektoriuje. „Per didelio kreditavimo įtaką darbo rinkai galima matyti NT rinkoje. [...] Akivaizdu, kad aukščiausias nedarbo lygis yra tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo NT burbulų“, – sakė V. Klyvienė.

Deja, prošvaisčių apsiniaukusioje darbo rinkoje nematyti. Bendros valiutos klubas patiria 6 ketvirčius iš eilės trunkančią recesiją, o Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) šiais metais euro zonai žada vos 1,2 proc. augimą, kurio nepakanka, kad darbo pasiūla greitai atsigautų. JAV analitikai pastebi, kad stagnacija Europoje neigiamai veikia globalias tendencijas, ir ragina ECB imtis radikalesnių veiksmų.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas