Euro zonos nykštukų laukia išbandymų metas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Andrius Martinkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-04-03 15:07

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai.

Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareikalavo iki 2018 metų daugiau nei perpus sumažinti šalies bankų sektorių.

Kipras tapo pavyzdžiu kitoms euro zonos narėms. BBC ekonomikos skilties redaktorė Stephanie Flanders siūlo atkreipti dėmesį į išskirtinį Kipro gelbėjimo metodą, kuris vargu ar būtų taikytas prieš metus. Tarptautiniai kreditoriai padiktavo griežtas sąlygas – trečdalį lėšų turi gauti pats Kipras. Ir netgi nurodė pajamų šaltinį – indėlius.

Ar tai reiškia, kad padėtis euro zonoje stabilizuojasi ir kreditorių „trejetas“ gali imtis griežtesnių priemonių nesibaimindamas pernelyg išgąsdinti rinkas?

Dieta bankams

„Kipro gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta“, – praėjusią savaitę pareiškė Nyderlandų finansų ministras ir euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

Jis paragino šias šalis sustiprinti savo bankus ir susitaikyti su faktu, kad krizės akivaizdoje jų atžvilgiu bus panaudotas toks pat planas kaip ir Kipre. Vis dėlto vėliau politikas atsiėmė grasinimą pareikšdamas, esą kiekvienas atvejis individualus.

Kipro finansinių paslaugų sektorius iki krizės 7 kartus viršijo šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Europos centrinio banko (ECB) duomenimis mažiausios euro zonos narės, Maltos, bankų sektorius šalies BVP viršija 8 kartus.

Vis dėlto Maltos centrinio banko vadovas Josefas Bonnici interviu „Reuters“ kratėsi lyginimo su Kipru. Anot jo, Kipro bankai ženklią savo turto dalį buvo investavę į Graikijos skolos vertybinius popierius, tuo tarpu Maltos bankai laikėsi atokiau nuo probleminių euro zonos narių obligacijų. Be to, Maltoje aktyviau nei Kipre veikia užsienio bankai.

Tačiau Maltai ir Kiprui būtų sunku lygintis su Liuksemburgu, kurio finansinių institucijų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies ūkį, pastebi „Financial Times“.

Berlynui ėmus piktintis išsipūtusiais kai kurių šalių bankais, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas suskubo tildyti kaimynus, esą niekas nesiskundžia dėl pernelyg didelės Vokietijos automobilių ar ginklų pramonės.

Straipsnio puslapiai:

- Andrius Martinkus

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas