Euro zonos rebalansavimas

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Kermalas Dervisas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-01 07:05

Euro zonos krizė prasidėjo daugiausia pietinėje periferijoje skolų krizės pavidalu, kai Italijos ir Ispanijos vyriausybių obligacijų palūkanos pasiekė 6–7 proc., o kitų šalių dar daugiau.

Nemažą euro zonos bankų turto dalį sudaro euro zonos obligacijos, tad skolų krizė išsivystė į potencialią bankų krizę, prie kurios prisideda ir kiti bankų nuostoliai, pavyzdžiui, Ispanijos būsto rinkos žlugimas. Taigi pagrindinis iššūkis sprendžiant euro zonos krizę yra sumažinti pietinių šalių skolų naštą.

Šalies skolos naštos pokytis atspindi jos pirminio biudžeto balanso (balansas be palūkanų mokėjimų) dydį santykyje su BVP bei skirtumą tarp skolinimosi kainos ir BVP augimo greičio.

Kai skirtumas tarp skolinimosi kainų ir augimo pasidaro per didelis, tampa neįmanoma pasiekti pirminio biudžeto pertekliaus, kuris turėtų sustabdyti skolos didėjimą. Tikimasi, kad augimas ateinančius dvejus metus Pietų Europoje bus arti nulio arba neigiamas ir net ilguoju laikotarpiu neaugs greičiau nei 2–3 procentus.

Ne visada tai aišku iš antraščių, tačiau pagrindinė euro zonos krizės priežastis, o dabar ir kliūtis Pietų augimui yra produkcijos kainos skirtumas tarp periferinių šalių, būtent Pietų (ypač Graikijos, Ispanijos, Italijos bei Portugalijos) ir Šiaurės (pavyzdžiui, Vokietijos), kuris egzistavo pirmuosius dešimt metų po euro įvedimo.

Darbo jėgos kaina keturiose pietinėse šalyse 2000–2010 m. augo atitinkamai 36 proc., 28 proc., 30 proc. ir 25 proc., o Vokietijoje – mažiau nei 5 procentus. 2010 metų pabaigoje bendras pokytis siekė daugiau nei 30 proc. Graikijoje ir daugiau nei 20 proc. Portugalijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

Darbo jėgos kaina atspindi kompensacijos lygį ir produktyvumą: pastarojo augimas gali kompensuoti algos augimą. Produktyvumo lygis 2000–2010 metais stipriai nesiskyrė tarp šiaurinių ir pietinių Europos valstybių. Tiesą sakant, vidutinis metinis produktyvumo augimas buvo greitesnis Graikijoje nei Vokietijoje (1 proc. ir 0,7 proc.). Tačiau darbo jėgos kaina augo žymiai greičiau Pietuose ir tai lėmė kainų skirtumo išaugimą, kurio devalvacija negali išspręsti, kol egzistuoja monetarinė sąjunga.

Išliekant tokiems vidiniams skirtumams euro krizė negali būti iki galo išspręsta, nes einamosios sąskaitos deficitas ir/ar lėtas augimas ir toliau persekios Pietų Europos valstybes ir įtvirtins amžiną nerimą dėl šalių skolų bei komercinių bankų.

Šiame kontekste, produktyvumo augimas – ar jis būtų pasiektas techniniu progresu, geresniu išteklių paskirstymu ar investicijomis į produktyvumą – yra toks pats svarbus pietinių ekonomikų kintamasis, kaip ir algų suvaržymas.

Iš tiesų, perdėtas algų mažėjimas gali turėti neigiamos įtakos produktyvumui. Tikėtina, kad kvalifikuota darbo jėga greičiau emigruos, o ekstremalus taupymas, krentančios kainos ir aukštas nedarbas bei socialinės įtampos tikimybė sukuria ne itin palankią terpę investicijoms, inovacijoms ir darbo jėgos mobilumui.

Straipsnio puslapiai:

- Kermalas Dervisas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas