Europa byra greičiau nei politikai imasi veiksmų

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-07-09 11:50

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“.

Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Šis siūlymas yra žingsnis Europos bankų sąjungos link, kuri galėtų suteikti bendrą indėlių garantiją ir bankų paramos fondą, užkirsiantį kelią kapitalo išplaukimui ar bankų bankrotams, kurie sukelia šoko bangas visame žemyne.

Lyderiai sutarė, kad euro zonos nuolatinis paramos fondas, 500 mlrd. eurų dydžio Europos stabilumo mechanizmas, galės tiesiogiai teikti bankams injekcijas, kai tik bus įsteigta priežiūros institucija.

Tačiau kai ši sistema bus įgyvendinta (tą planuojama padaryti iki kitų metų) gali būti per vėlu.

Kapitalo išplaukimas iš Ispanijos bankų įgauna pagreitį ir nėra aišku, ar euro zonos susitarimas paskolinti Madridui iki 100 mlrd. eurų pakeis šią tendenciją.

Daugelis bankų reorganizuojasi ar yra priversti tai daryti ryškėjant šiaurės-pietų atskirčiai valiutos sąjungoje.

Nematoma finansinė siena, galimai tokia pat pavojinga kaip Geležinė uždanga, kadaise skyrusi Rytų ir Vakarų Europą, lėtai kyla euro zonoje.

Palūkanų normų skirtumas tarp Šiaurės Europos kreditorių šalių, tokių kaip Vokietija ir Nyderlandai, kurių skolinimosi kaina yra rekordiškai žema, ir tarp įsiskolinusių šalių, kaip Ispanija ir Italija, kurių obligacijų palūkanos pasiekė lygį, buvusį prieš įsivedant eurą, grasina įtvirtinti ilgalaikę atskirtį.

Kadangi vyriausybės skolinimosi reitingai ir obligacijų palūkanos lemia ir šalies bankų bei verslo skolinimosi kainą, geriausiai valdomi Ispanijos ar Italijos bankai ir kompanijos turi mokėti žymiai daugiau už savo paskolas (jei pavyksta jas gauti) nei blogiausiai valdomi kolegos iš Vokietijos ar Nyderlandų.

Kuo ilgiau tęsiasi tokia situacija, tuo mažesnis šansas, kad pietinė Europa atsigaus, ir tuo didesnė galimybė, kad turtinė atskirtis tarp Šiaurės ir Pietų didės.

Augant nedarbo ir skurdo lygiui, neigiama reakcija į politiką, kuri jau yra labai stipri Graikijoje ir auga Ispanijoje bei Italijoje, atrodo neišvengiama.

ECB prezidentas Mario Draghi pripažino, kad didėjant susiskaldymui euro zonoje yra neaišku, ar gelbėjimo priemonės bus veiksmingos.

Vokiečių ekonomistas Hansas-Werneris Sinnas iš Ifo instituto įspėja apie baisias pasekmės Vokietijai dėl jai augančių įsiskolinimų.

Jei pietinė šalis taps nemokia ar paliks eurą, Vokietija liks su astronominio dydžio sąskaita, žymiai didesne nei teorinė 211 mlrd. eurų monetarinei sąjungai suteikta parama.

Kol Europos monetarinė sąjunga yra amžina ir negrįžtama, tol tokie tarpvalstybiniai įsiskolinimai ir kapitalo tekėjimai euro zonoje nėra svarbūs.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas