Europa nežlunga, bet blogiausia dar nepraėjo (2)
(Puslapis 1 iš 2)
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2013-01-07 13:37
Po daugiau nei tris metus trunkančios ekonomikos suirutės bei skolų krizės Europos lyderiai skelbia, kad blogiausia jau praeityje, rašo „Washington Post“.
Naujųjų metų sveikinimo kalbose regiono lyderiai teigė, kad skausmingas taupymas, naujas Europos centrinio banko (ECB) vaidmuo bei gilesnė integracija padėjo pasiekti persilaužimą.
Skolinimosi kaina probleminėms šalims stabiliai mažėjo, teigia jie. Tad buvo paneigtos skeptikų prognozės apie greitą euro zonos susiskaldymą.
Nors panika rinkose blėsta, panašu, kad krizė Europoje tiesiog persikelia iš finansų rinkų į ligotas ekonomikas.
Dideli biudžeto apkarpymai, didesni mokesčiai bei skolos kalnas stabdo Italijos, Ispanijos ir Graikijos atsigavimą. Šios šalys yra priverstos kovoti su dar vienas recesijos metais. Ispanijai gresia dar didesnis nuosmukis nei 2012 metais. Netgi galingoji Vokietija bei Prancūzija – euro zonos inkarai – laukia silpnesnio augimo ar net stagnacijos.
Ekonomistai teigia, kad šios problemos gali vėl paversti Europą didžiausia našta silpnai pasaulio ekonomikai, ir pristabdyti, pavyzdžiui, JAV eksporto paklausą.
Europa atsidūrė panašioje padėtyje, kaip JAV, kuri išvengė „fiskalinio skardžio“, bet jiems reikia atsakyti į didelius klausimus – kaip stimuliuoti ekonomikos augimą bei mažinti nedarbo lygį ir tuo pačiu metu išvengti ilgalaikių didelės nacionalinės skolos pavojų.
Iš tiesų vietoj to, kad regiono politikai nusigautų iki Europos skolų problemų šaknų, jie vis atideda sprendimo dieną, sako ekonomistai.
„Įvyko pora dalykų, kurie sustabdė greito euro zonos skilimo riziką, - teigia Juergenas Michelsas, vyriausiasis „Citibank“ ekonomistas Londone. – Tačiau pagrindinės problemos ir didžiulė skola Europoje nėra išspręstos. Krizė nepasibaigė. Ateityje matyti problemos.“
Fiskalinio pagerėjimo ženklų yra. Jeigu atmestume didžiules skolų palūkanas, tiek Italijos, tiek Graikijos biudžetas būtų perteklinis. O Ispanijoje gruodžio mėnesį netikėtai sumažėjo nedarbas. Tiesa jis vis dar išlieka apie 25 procentus.
Lemtingas posūkis Krizė sukėlė daug klausimų dėl Europos integracijos. Per ateinančius metus turėtume išvysti, kiek valstybės narės yra linkusios atsisakyti nacionalinės valdžios vardan suvienytos Europos svajonės. Tačiau lyderiai mano, kad buvo pasiektas lemtingas taškas, o rinkas ypač nuramino du įvykiai. Gruodį Graikijos kreditoriai sutiko išduoti jai paskolą ir įrodė, kad Europos Sąjunga, bent jau kol kas, yra pasiryžusi išlaikyti savo pačią problematiškiausią narę. Anksčiau praėjusiais metais ECB pareiškė, kad jei kuri nors Europos periferinė narė paprašys pagalbos, ECB išpirks vargstančios šalies obligacijas. Šis žingsnis apsaugojo šalis nuo atšiaurių rinkos jėgų.
