Europa pagaliau turi planą

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Tomas Andrejauskas / Ekonomika.lt

2011-10-27 11:04

 Euro zona pagaliau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas ilgai lauktas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo masto.

Pagal šį susitarimą investuotojai sutiko nurašyti iki 50% Graikijos skolos, vietoje planuotų 30%, kurių akivaizdžiai buvo per mažai. Toks skolos sumažinimas kartu su kitomis priemonėmis, įskaitant likusios skolos restruktūrizaciją bei Graikijos nacionalinio biudžeto konsolidaciją turėtų sumažinti šios šalies viešojo sektoriaus skolą iki 120% nuo BVP iki 2020 metų (2012 metais ji sieks apie 170% nuo BVP). Taip pat tai Graikijai reiškia reikšmingai mažesnius skolinimo kaštus bei tolimesnę TVF ir EU piniginę injekciją pagal prieš tai patvirtintą finansinės paramos paketą.

Dedamas taškas Atėnų skolos istorijoje eliminuoja domino efektą kitoms probleminės euro zonos šalims. Europos sąjungos lyderiai davė suprasti, kad skolų nurašymo praktika bus taikoma išimtinai tik Atėnų skolai, kitos šalys turi galimybių kitaip restruktūrizuoti savo skolas, įskaitant masyvią paramą iš Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo.

Kitas svarbus sprendimas dėl Europos skolų valdymo yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. EUR. Šis fondas turės euro zonos šalių garantijas ir galės papildomai skolintis finansų rinkose tokiu būdu išplėsdamas savo finansinį pajėgumą 4-5 kartus. Tokio kalibro finansinės patrankos daugiau nei pakanka valdyti probleminių šalių skolas (pvz., Italijos viešojo sektoriaus skola sudaro beveik 2 trln. EUR).

Trečias svarbus krizės valdymo aspektas yra Europos bankinio sektoriau re-kapitalizavimas. Nuostoliai dėl Atėnų skolos sąlygos Europos bankams apie 100-120 mlrd. EUR nuostolius. Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo lėšos bus naudojamos sustiprinti Europos bankinio sektoriaus kapitalą. Taip išvengsime sisteminės finansų krizės Europoje, kuri pastaruoju metu akivaizdžiai pasireiškė per bankų nepasitikėjimą ir nenorą skolinti vieni kitiems (tarpbankinė rinka normaliai nefunkcionavo).

Svarbią rolę krizės valdymo procese vaidina Europos Centrinis Bankas. ECB įsipareigojo ir toliau supirkinėti euro zonos šalių vyriausybių vertybinius popierius, tokiu būdu spausdamas palūkanų normas (reiškia ir skolos aptarnavimo kaštus) žemyn. Tai viena iš esminių sąlygų siekiant, kad Portugalijos, Airijos ir Ispanijos skolų neištiktų Atėnų likimas.

Tokie grandioziniai politiniai susitarimai turės ryškių ekonominių pasekmių. Trumpuoju laikotarpiu reiktų laukti finansų rinkų bei euro kurso kilimo. Ilgesniuoju laikotarpiu – nepalyginamai griežtesnės fiskalinės drausmės kontrolės. Euro zonos šalys privalės savo nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti fiskalinės drausmės nuostatas (Estijoje prievolė turėti subalansuotą šalies biudžetą yra įtraukta į konstituciją). Taip pat neišvengiamai matysime dalinę Europinio biudžeto konsolidaciją, t.y. didesnė dalis nacionalinių biudžetų taps perskirstoma centralizuotai per Briuselį. Reiktų laukti ir pan-Europinių mokesčių atsiradimo, kaip antai Europinis pelno mokestis arba mokestis už sandorius su finansinėmis priemonėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Andrejauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas