Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-06-16 09:27

Birželio 18 - „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena“.

Kiek patraukli investicijoms šalis, kurioje darbdavys norėdamas padidinti jums atlyginimą 100 litų, iš savo kišenės turi ištraukti 173 litus? (ir tai be PVM – 17,36 Lt, kuriuos iš jūsų paims parduotuvėje, perkant prekes ar įsigyjant paslaugas. Tai yra, už papildomai gautą popierinę šimtinę į rankas, gausite prekių ar paslaugų, kurių vertė šiek tiek daugiau nei 82 litai (82.64 Lt)).

Ar galima neišvystytos ekonomikos ir užsitęsusios krizės sąlygomis didinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius be žalos valstybės vystymuisi ir piliečiams?

Kaip rodo pastarieji tyrimai*, atlikti Europos parlamento užsakymu – daugelis valdininkų Europos Sąjungos (ES) šalyse mano, kad dar galima didinti mokestinę naštą savo šalių piliečiams.

Paprastiems ES dirbantiesiems tik per metus mokestinė našta padidėjo nuo 45.06 proc. 2013 metais iki 45.27 proc. 2014 metais. O bendrą mokesčių augimą nuo 2010 metų 19 – oje iš 28 ES priklausančių šalių, lėmė PVM tarifo didinimas. Kaip pažymi tyrėjai, pastaruoju metu šio netiesioginio mokesčio padidėjimas stebimas išskirtinai šalyse, kuriose cirkuliuoja euras – Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kipre ir tai ypač ryšku lyginant su šalimis, kurios nepriklauso eurozonai – pvz. Jungtinė Karalystė, kurioje mokesčiai vieni mažiausių tarp ES šalių ir toliau mažinami.

Tai kaipgi paprastam žmogui žinoti, ar jo išrinktieji ES parlamentarai ir Seimo nariai ne pernelyg daug išlaidauja iš biudžeto lėšų, ar ne per didelę mokestinę naštą užmeta ant mokesčių mokėtojų pečių?

Štai tokiam tikslui – pilietinių visuomenių galimybeikontroliuoti savo valdžios veiksmus ir buvo sukurtas mokestinės naštos rodiklis – „atsisveikinimo su mokesčiais diena“. Jei ši diena keliama vis toliau nuo pavasario link rudens, reiškia mokestinė našta didėja, nes auga mokesčiai. O investuotojams būtina žinoti kokiose šalyse teks sumokėti didesnius mokesčius už samdomus darbuotojus.

Šių dviejų tikslų ir siekia kasmetinės ataskaitos rengėjai, o bet to: „New Direction”* („Naujoji kryptis”) siekia pakeisti ES vystymosi kursą – nuo dabar vyraujančio centralizuoto biurokratinio valdymo, į laisvės suklestėjimo ir šalių saugumo kelią: skatinat laisvą rinką, laivę verslui, mažinant mokesčius ir visuomenei kontroliuojant vyriausybes.

„Valstybės – ES narės išlaidauja per daug ir dažniausiai finansinės politikos griežtinimas reiškia tik didesnius mokesčius piliečiams. Laikas, pagaliau sustoti ir susimąstyti, kas verčia ekonomiką augti: didesni mokesčiai ar gamybos stimuliavimas?“ – Sesilis Filipas, IEM didrektorius (Cécile Philippe Director – Institut économique Molinari).

Straipsnio puslapiai:

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas