Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-06-16 09:27

Birželio 18 - „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena“.

Kiek patraukli investicijoms šalis, kurioje darbdavys norėdamas padidinti jums atlyginimą 100 litų, iš savo kišenės turi ištraukti 173 litus? (ir tai be PVM – 17,36 Lt, kuriuos iš jūsų paims parduotuvėje, perkant prekes ar įsigyjant paslaugas. Tai yra, už papildomai gautą popierinę šimtinę į rankas, gausite prekių ar paslaugų, kurių vertė šiek tiek daugiau nei 82 litai (82.64 Lt)).

Ar galima neišvystytos ekonomikos ir užsitęsusios krizės sąlygomis didinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius be žalos valstybės vystymuisi ir piliečiams?

Kaip rodo pastarieji tyrimai*, atlikti Europos parlamento užsakymu – daugelis valdininkų Europos Sąjungos (ES) šalyse mano, kad dar galima didinti mokestinę naštą savo šalių piliečiams.

Paprastiems ES dirbantiesiems tik per metus mokestinė našta padidėjo nuo 45.06 proc. 2013 metais iki 45.27 proc. 2014 metais. O bendrą mokesčių augimą nuo 2010 metų 19 – oje iš 28 ES priklausančių šalių, lėmė PVM tarifo didinimas. Kaip pažymi tyrėjai, pastaruoju metu šio netiesioginio mokesčio padidėjimas stebimas išskirtinai šalyse, kuriose cirkuliuoja euras – Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kipre ir tai ypač ryšku lyginant su šalimis, kurios nepriklauso eurozonai – pvz. Jungtinė Karalystė, kurioje mokesčiai vieni mažiausių tarp ES šalių ir toliau mažinami.

Tai kaipgi paprastam žmogui žinoti, ar jo išrinktieji ES parlamentarai ir Seimo nariai ne pernelyg daug išlaidauja iš biudžeto lėšų, ar ne per didelę mokestinę naštą užmeta ant mokesčių mokėtojų pečių?

Štai tokiam tikslui – pilietinių visuomenių galimybeikontroliuoti savo valdžios veiksmus ir buvo sukurtas mokestinės naštos rodiklis – „atsisveikinimo su mokesčiais diena“. Jei ši diena keliama vis toliau nuo pavasario link rudens, reiškia mokestinė našta didėja, nes auga mokesčiai. O investuotojams būtina žinoti kokiose šalyse teks sumokėti didesnius mokesčius už samdomus darbuotojus.

Šių dviejų tikslų ir siekia kasmetinės ataskaitos rengėjai, o bet to: „New Direction”* („Naujoji kryptis”) siekia pakeisti ES vystymosi kursą – nuo dabar vyraujančio centralizuoto biurokratinio valdymo, į laisvės suklestėjimo ir šalių saugumo kelią: skatinat laisvą rinką, laivę verslui, mažinant mokesčius ir visuomenei kontroliuojant vyriausybes.

„Valstybės – ES narės išlaidauja per daug ir dažniausiai finansinės politikos griežtinimas reiškia tik didesnius mokesčius piliečiams. Laikas, pagaliau sustoti ir susimąstyti, kas verčia ekonomiką augti: didesni mokesčiai ar gamybos stimuliavimas?“ – Sesilis Filipas, IEM didrektorius (Cécile Philippe Director – Institut économique Molinari).

Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Naujas įvertinimas: Lietuva tapo konkurencingesne

Šiandien Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) paskelbtame 2016–2017 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 138 šalių pakilo 1 pozicija – iš 36 į 35 vietą. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos ...

Pirkti alkoholio – tik su dokumentu: minus 40 tūkstančių degtinės butelių per dieną (1)

Perkant alkoholinius gėrimus parodyti asmens amžių nurodantį dokumentą daugumoje šalies parduotuvių pradėta prašyti nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) paskelbė, kad nuo to laiko alkoholio pardavimai ...

Brokerio paslaugos: ar verta mokėti ir kokios alternatyvos?

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis ...

Vaistai lėtėjančiai Lietuvos ekonomikai – užsienio investicijos ir struktūrinės reformos

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento ...

Optimizmas į Lietuvos namų ūkius ateis tik po kelerių metų

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis ...

Būstas mieste ar užmiestyje: kuo lietuviai skiriasi nuo kitų?

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės. Taigi, ką renkasi lietuviai ir kodėl jie išsiskiria kitų ...

Nauja mada kapinėse: 3D antkapius įpirks ne kiekvienas

Kapinių puošyba – nuo seno lietuviams aktuali tema. Kol vieni renkasi sodinti našlaites, kiti linkę kapą užkloti plytelėmis ar dirbtine žole. Tačiau nenorintiems daug vargti prižiūrint kapus, siūloma naujovė - 3D ...

Teisininkė apie Darbo kodeksą: nebūna, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi ...

Seimas atmetė prezidentės veto: įsigalioja naujasis Darbo kodeksas

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 ...

Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas