Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-06-16 09:27

Birželio 18 - „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena“.

Kiek patraukli investicijoms šalis, kurioje darbdavys norėdamas padidinti jums atlyginimą 100 litų, iš savo kišenės turi ištraukti 173 litus? (ir tai be PVM – 17,36 Lt, kuriuos iš jūsų paims parduotuvėje, perkant prekes ar įsigyjant paslaugas. Tai yra, už papildomai gautą popierinę šimtinę į rankas, gausite prekių ar paslaugų, kurių vertė šiek tiek daugiau nei 82 litai (82.64 Lt)).

Ar galima neišvystytos ekonomikos ir užsitęsusios krizės sąlygomis didinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius be žalos valstybės vystymuisi ir piliečiams?

Kaip rodo pastarieji tyrimai*, atlikti Europos parlamento užsakymu – daugelis valdininkų Europos Sąjungos (ES) šalyse mano, kad dar galima didinti mokestinę naštą savo šalių piliečiams.

Paprastiems ES dirbantiesiems tik per metus mokestinė našta padidėjo nuo 45.06 proc. 2013 metais iki 45.27 proc. 2014 metais. O bendrą mokesčių augimą nuo 2010 metų 19 – oje iš 28 ES priklausančių šalių, lėmė PVM tarifo didinimas. Kaip pažymi tyrėjai, pastaruoju metu šio netiesioginio mokesčio padidėjimas stebimas išskirtinai šalyse, kuriose cirkuliuoja euras – Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kipre ir tai ypač ryšku lyginant su šalimis, kurios nepriklauso eurozonai – pvz. Jungtinė Karalystė, kurioje mokesčiai vieni mažiausių tarp ES šalių ir toliau mažinami.

Tai kaipgi paprastam žmogui žinoti, ar jo išrinktieji ES parlamentarai ir Seimo nariai ne pernelyg daug išlaidauja iš biudžeto lėšų, ar ne per didelę mokestinę naštą užmeta ant mokesčių mokėtojų pečių?

Štai tokiam tikslui – pilietinių visuomenių galimybeikontroliuoti savo valdžios veiksmus ir buvo sukurtas mokestinės naštos rodiklis – „atsisveikinimo su mokesčiais diena“. Jei ši diena keliama vis toliau nuo pavasario link rudens, reiškia mokestinė našta didėja, nes auga mokesčiai. O investuotojams būtina žinoti kokiose šalyse teks sumokėti didesnius mokesčius už samdomus darbuotojus.

Šių dviejų tikslų ir siekia kasmetinės ataskaitos rengėjai, o bet to: „New Direction”* („Naujoji kryptis”) siekia pakeisti ES vystymosi kursą – nuo dabar vyraujančio centralizuoto biurokratinio valdymo, į laisvės suklestėjimo ir šalių saugumo kelią: skatinat laisvą rinką, laivę verslui, mažinant mokesčius ir visuomenei kontroliuojant vyriausybes.

„Valstybės – ES narės išlaidauja per daug ir dažniausiai finansinės politikos griežtinimas reiškia tik didesnius mokesčius piliečiams. Laikas, pagaliau sustoti ir susimąstyti, kas verčia ekonomiką augti: didesni mokesčiai ar gamybos stimuliavimas?“ – Sesilis Filipas, IEM didrektorius (Cécile Philippe Director – Institut économique Molinari).

Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Aktualiausią vairuotojų problemą spręs taip, kad kentės visi

Paskutinę savaitę dirbančio ministro Trečioko Aplinkos ministerija dar spėjo pradžiuginti šalies nekilnojamojo turto vystytojus. Žinoma – paprastų žmonių sąskaita. Statant butus miestų centruose, ypač senamiesčiuose, statybininkams ...

Lietuvius prekybos centruose apgaudinėja skaudžiausiu būdu

Vilnietė Marija tikina, kad parduotuvėje prieš įsigyjant prekę reikia labai atidžiai žiūrėti, koks yra produkto kiekis. Moteris, daugybę metų dirbusi gamyboje, puikiai žino, kaip yra mažinama pakuotė, o kaina ir toliau išlieka ...

Naujausi duomenys parodė, kur Lietuvoje daugiausia bedarbių

Nuosekliai visus metus mažėjęs registruotas nedarbas, rudeniui baigiantis, dėl darbo rinkos sezoniškumo šiek tiek paaugo, bet palyginti su praėjusiais metais, bedarbių registruota 16,2 tūkst. (10,7 proc.) mažiau. Lietuvos darbo biržos ...

Daugiau galimybių, kur galima atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis

Šią savaitę „Maximos“ prekybos centrus valdanti bendrovė „Maxima LT“ savo pirkėjams pristatė bekontakčio atsiskaitymo galimybę. Nuo šiol naujos kartos bekontakčių mokėjimo kortelių turėtojai už smulkius ...

Naujovė mažmeninėje prekyboje: siūloma kreditinė kortelė su galimybe pirkti išsimokėtinai

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas pristato naujieną – „MasterCard“ kreditinę mokėjimo kortelę susietą su tinklo lojalumo programa. „Kesko Senukai“ su partneriu ...

Europos Sąjunga prilyginta Titanikui: ar vertybių krizė nugramzdins į dugną?

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja ...

Darbdaviai atskleidė, kodėl darbuotojams negali suteikti didesnių paskatų dirbti

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. ...

„CityBee“ ir „Taxify“ nauja paslauga – viena pirmųjų pasaulyje

Automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugas teikianti „CityBee“ sujungė jėgas su populiariausia Baltijos šalyse išmaniąja transporto programėle „Taxify“ ir pristatė unikalų modelį, nuo šiol leidžiantį ...

Bandymas pergudrauti žiemą gali kainuoti ir 1000 eurų

Lietuvoje dominuojant dyzelinu varomiems lengviesiems automobiliams, jų savininkai žiemą raginami kuro bakui taikyti priešingą nei vasarą formulę: stebėti ne kiek degalų jame liko, o kiek trūksta. Atšalus orui, į rizikos grupę ...

Viršvalandžiai Lietuvoje: dirbama ir daugiau, ir nemokamai

Daugiau nei pusė Lietuvos dirbančiųjų pluša ir po darbo, tačiau net kas antram už tai nieko nemokama, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas. „Dabar veikiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas leidžia ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas