Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-06-16 09:27

Birželio 18 - „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena“.

Kiek patraukli investicijoms šalis, kurioje darbdavys norėdamas padidinti jums atlyginimą 100 litų, iš savo kišenės turi ištraukti 173 litus? (ir tai be PVM – 17,36 Lt, kuriuos iš jūsų paims parduotuvėje, perkant prekes ar įsigyjant paslaugas. Tai yra, už papildomai gautą popierinę šimtinę į rankas, gausite prekių ar paslaugų, kurių vertė šiek tiek daugiau nei 82 litai (82.64 Lt)).

Ar galima neišvystytos ekonomikos ir užsitęsusios krizės sąlygomis didinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius be žalos valstybės vystymuisi ir piliečiams?

Kaip rodo pastarieji tyrimai*, atlikti Europos parlamento užsakymu – daugelis valdininkų Europos Sąjungos (ES) šalyse mano, kad dar galima didinti mokestinę naštą savo šalių piliečiams.

Paprastiems ES dirbantiesiems tik per metus mokestinė našta padidėjo nuo 45.06 proc. 2013 metais iki 45.27 proc. 2014 metais. O bendrą mokesčių augimą nuo 2010 metų 19 – oje iš 28 ES priklausančių šalių, lėmė PVM tarifo didinimas. Kaip pažymi tyrėjai, pastaruoju metu šio netiesioginio mokesčio padidėjimas stebimas išskirtinai šalyse, kuriose cirkuliuoja euras – Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kipre ir tai ypač ryšku lyginant su šalimis, kurios nepriklauso eurozonai – pvz. Jungtinė Karalystė, kurioje mokesčiai vieni mažiausių tarp ES šalių ir toliau mažinami.

Tai kaipgi paprastam žmogui žinoti, ar jo išrinktieji ES parlamentarai ir Seimo nariai ne pernelyg daug išlaidauja iš biudžeto lėšų, ar ne per didelę mokestinę naštą užmeta ant mokesčių mokėtojų pečių?

Štai tokiam tikslui – pilietinių visuomenių galimybeikontroliuoti savo valdžios veiksmus ir buvo sukurtas mokestinės naštos rodiklis – „atsisveikinimo su mokesčiais diena“. Jei ši diena keliama vis toliau nuo pavasario link rudens, reiškia mokestinė našta didėja, nes auga mokesčiai. O investuotojams būtina žinoti kokiose šalyse teks sumokėti didesnius mokesčius už samdomus darbuotojus.

Šių dviejų tikslų ir siekia kasmetinės ataskaitos rengėjai, o bet to: „New Direction”* („Naujoji kryptis”) siekia pakeisti ES vystymosi kursą – nuo dabar vyraujančio centralizuoto biurokratinio valdymo, į laisvės suklestėjimo ir šalių saugumo kelią: skatinat laisvą rinką, laivę verslui, mažinant mokesčius ir visuomenei kontroliuojant vyriausybes.

„Valstybės – ES narės išlaidauja per daug ir dažniausiai finansinės politikos griežtinimas reiškia tik didesnius mokesčius piliečiams. Laikas, pagaliau sustoti ir susimąstyti, kas verčia ekonomiką augti: didesni mokesčiai ar gamybos stimuliavimas?“ – Sesilis Filipas, IEM didrektorius (Cécile Philippe Director – Institut économique Molinari).

Straipsnio puslapiai:

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas