Europos motina ieško vaisto


Ramūno Vaitkaus pieš.

Eugenija Grižibauskienė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-09-30 12:18

Kai jau niekur neįmanoma rasti vaistų nuo krizės, telieka kreiptis į Aukščiausiąjį. Panašiai Angelos Merkel pokalbį su popiežiumi traktavo žiniasklaida. O garsusis krizės pranašas Naurielis Roubini atvirai juokavo, kad dabar popiežius pasitelkęs tikinčiuosius maldomis bandys sutramdyti nerimstančią krizę.

Kai problema vejasi problemą, kai per euro zoną, Europą ir visą pasaulį ritasi krizė ir vis sunkiau rasti tinkamą sprendimą, A. Merkel ima Europos vadeles į rankas. Priešingai nei kokie graikai ir kiti, ji bent ieško sprendimo.

Energingąją vokietę teisę kritikuoti turi tik saviškiai, nes tik vokiečių dėka dar nesugriuvo euro zona ir nesubyrėjo Europos Sąjunga (ES). Ant ES aukuro vokiečiai aukoja nemažai. 40 centų nuo euro – tokius mokesčius jiems tenka mokėti, kad kiti būtų sotūs ir laimingi.

Vokietija, viena iš nedaugelio šalių, išvengė bankrotų lavinos ir išsaugojo pagrindinį savo darbdavį ir biudžeto ramstį – automobilių pramonę. Net senutis koncernas „Opel“, virš kurio jau buvo pakibęs Damoklo kardas, išvengė žlugimo. Jam net neteko uždaryti nė vieno fabriko.

Žaibiška A. Merkel vyriausybės reakcija buvo rezultatyvi. Tik pajutusi pirmuosius krizės požymius vyriausybė savo ekonomikai skyrė 50 mlrd. eurų injekciją. Skatindama automobilių pramonę ji dar primokėjo gyventojams, kurie pirko vokiečių gamybos naujus automobilius.

Todėl suprantamas vokiečių pyktis dėl Graikijos. Jie patys kalti, sako, gyveno ne pagal išgales, toleravo korupciją, klastojo finansines ataskaitas. Didžiausias Vokietijos laikraštis, bulvarinis „Bild“, trijų milijonų tiražu paskelbė reikalavimą: „Jei Graikija nori sulaukti paramos, tegul mainais atiduoda mus dalį salų.“

Vokiečiai, kaip niekas kitas branginę savo nacionalinę valiutą ir ją pakloję ant euro zonos aukuro, iki šiol negali su tuo susitaikyti. Euro įvedimas kiekvienam vokiečiui atsiėjo 8 tūkst. eurų. Jei subyres euro zona, kiek taupiam vokiečiui tai vėl kainuos?

Taigi eilinis vokietis nenori padėti Graikijai. Kaltės jausmas, kuris po karo ištisus dešimtmečius kamavo jos piliečius, metams bėgant nyksta. Tradicinis vokietis nori būti lygiateisis žemyno gyventojas. Kita vertus, pragmatiškieji vokiečiai jau nėra tikri dėl rytojaus. Šlubuojanti ekonomika jau negarantuoja darbo vietos, o socialinės išmokos leidžia tik vegetuoti. Tai juos erzina. Kam mokėti tingiems graikams, kai ir patiems ateitis nėra aiški. Geriau tuos pinigus investuoti į vietos pramonę.

A. Merkel sukurtas traktatas, vėliau pavadintas Lisabonos sutartimi, jai pelnė Europos motinos vardą. Vaikui susirgus gera motina darys viską, kad jis pasveiktų. Kai tradiciniai ir netradiciniai vaistai jau nebepadeda, ji kreipiasi į Aukščiausiąjį. Matyt, Europai tikrai ne kas, jei Europos motina prašo Dievo tarpininko paramos.

Jei kris Europos valiuta – žlugs Europa, įsitikinusi A. Merkel. Ji patikina darysianti viską, kad to nenutiktų.

- Eugenija Grižibauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas