Europos problemos Lietuvos nepalies


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2013-10-17 16:26

Lietuvos ekonomika I pusmetį išliko pakankamai geros būklės. Metams persiritus į antrą pusę mažėjo išorinių rizikos veiksnių įtaka – Vakarų Europos ekonomika ėmė atsigauti. Lietuvos ir Latvijos BVP augimas II ketv. šiek tiek viršijo mūsų prognozes, o Estijos skaičių būta prastesnių. Koreguojame visų 2013 metų Baltijos šalių BVP augimo lūkesčius: Lietuvos ekonomikos augimo prognozę didiname nuo 3,0 iki 4,0 proc., Latvijos – nuo 3,0 iki 4,2 proc., Estijos – mažiname nuo 2,0 iki 1,4 proc.

Vasaros mėnesiais vidutinė metinė infliacija Baltijos šalyse dar labiau prislopo. Rugsėjis Latvijoje buvo registruotas kaip ketvirtas mėnuo šiais metais su metine defliacija. Estijoje kainų augimas lieka atkakliausiais. Viena iš priežasčių tokio infliacijos tempų neatitikimo – tai, kad Estijos darbo rinkos rodikliai atrodo geriau nei Latvijoje ar Lietuvoje. Estijoje darbo užmokestis augo sparčiau, o nedarbo lygis sumažėjęs labiausiai. Prognozuojame, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija 2013 metais sieks 1,3 proc., Latvijoje – 0,1 proc. o Estijoje – 3,1 proc.

Prekybos intensyvumo požiūriu Baltijos akcijų rinka III ketv. buvo gyvesnė. Visų trijų Baltijos šalių biržų apyvarta akcijomis buvo 54 proc. didesnė palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad lyginame su 2013 III ketv., kuris buvo ypač silpnas. Po ekonomikos sunkmečio investuotojai, palikę akcijų rinką, taip ir negrįžo, ir apyvartos yra gerokai mažesnės už buvusias iki ekonomikos krizės.

Rusijos draudimas importuoti lietuviškus pieno produktus atsiliepė pieno bendrovių akcijoms.

Labiausiai nukentėjo daugiausiai eksportuojančiųjų – „Pieno žvaigždžių“ ir „Vilkyškių pieninės“ – vertybiniai popieriai. Pieno produktų eksportas į Rusiją nesudaro didelės Lietuvos eksporto dalies, tad reikšmingo poveikio visam ūkiui neturėtume pajusti. Vis dėlto, draudimas atsilieps IV ketv. sektoriaus bendrovių finansiniams rezultatams. Apibendrinant visą rinką, manome, kad įmonių rezultatai kaip ir II ketv. turėtų išlikti pakankamai geri, nes išorinė ekonominė aplinka bus palankesnė ir vidaus sektoriams.

Rūta Medaiskytė yra banko „Finasta“

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas