Europos Sąjungos tikslai iki 2020 metų – štai kaip atrodo Lietuvos profilis

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Euras

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-01 17:23

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti.

Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu. Eurostatas pateikia, kad jau 2016 m. šis skaičius siekia 58,7 proc. Tai vienas geriausių rezultatų ES. Anksti mokslą palikusių skaičius iki 2020 metų turi siekti mažiau nei 9 proc. 18–24 metų populiacijos, Lietuvos rodiklis 2016 m. – 4,8 proc.

Savo tikslus Lietuva sėkmingai vykdo ir atsinaujinančioje energetikoje. Užimtumo lygis po krizės stiebėsi į viršų ir, Eurostato duomenimis, 2016 metais Lietuva pranoko 2020 metų tikslus 2,4 proc. Užimtumo lygis tarp 20–64 metų amžiaus žmonių turės siekti 72,8 proc., o praeitais metais jau pasiektas 75,2 proc.

Tačiau vienoje srityje progresuoti sekasi sunkiai. Tai žmonių skaičius, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Siekiama, kad šis skaičius iki 2020 metų sumažėtų iki 814 tūkst., o 2015 m. duomenimis jis siekia 857 tūkst.

Skurdo mažinimas – didelis Lietuvos iššūkis

Ekonomistai šiuos Lietuvos rodiklius vertina dvejopai. Pripažįstama, kad skurdas ir socialinė atskirtis – itin kritiškos sritys, tačiau išskiria mintys, ar situacija gali pasitaisyti.

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas komentuoja, kad Lietuvai didžiulis iššūkis biudžeto pinigus nukreipti į žmogiškąjį kapitalą, o ne į viešuosius pirkimus bei bandymus įsisavinti ES paramos lėšas. Pasak jo, reikia investuoti ne į naujas miestelio trinkeles, o į žmogų.

„Sunkiai sekasi mums tvarkytis su ta bėda, nes yra dalis objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvių – tam tikros darbo rinkos ir verslai yra globalūs. Tiems specialistams tos įmonės savininkai pagrįstai gali mokėti europines pajamas, o jei įmonė orientuota tik į vidaus rinką ir kokiame mažesniame miestelyje neturi savo prekės ženklo, naudoja pasenusias technologijas atsiranda milžiniškas skirtumas milžiniškas. Čia ekonominė priežastis – kai ekonomika dar yra besivystanti, vis dar vejasi tas turtingas valstybes Lietuva, tai vieni iššoka aukštai ir kaip lygus su lygiais konkuruoja su Vakarų valstybėmis, o kiti atsilieka“, – nurodo jis.

Kitą priežastį jis įvardija kaip lyderių trūkumą. Jo teigimu, nėra žmogaus, kuris įneštų inovacijas ir skatintų miestelį pasitempti.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

„Sodra“ perspėja: ruošiamas skolininkų sąrašas, pinigai bus išieškomi

„Sodrai“ perėmus Vaikų išlaikymo fondą į savo rankas, atėjo laikas permainoms. Nuspręsta pradėti dirbti daug aktyviau su valstybei skolingais asmenimis. Tokių – apie 40 tūkstančių. Iš valstybės biudžeto Lietuvoje ...

„Lietuvos geležinkeliai“ dalinasi naujienomis: startuoja vasariški atostogų maršrutai

Praėjusiais metais išpopuliarėjęs „Pajūrio ekspresas“ grįžta – jau nuo gegužės 25-osios „Lietuvos geležinkeliai“ į labiausiai pamėgtus kurortus kvies važiuoti patogiais ir šiuolaikiškais ...

Ekspertė pataria, kaip taupyti apsiperkant

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas