Europos Sąjungos tikslai iki 2020 metų – štai kaip atrodo Lietuvos profilis

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Euras

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-01 17:23

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti.

Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu. Eurostatas pateikia, kad jau 2016 m. šis skaičius siekia 58,7 proc. Tai vienas geriausių rezultatų ES. Anksti mokslą palikusių skaičius iki 2020 metų turi siekti mažiau nei 9 proc. 18–24 metų populiacijos, Lietuvos rodiklis 2016 m. – 4,8 proc.

Savo tikslus Lietuva sėkmingai vykdo ir atsinaujinančioje energetikoje. Užimtumo lygis po krizės stiebėsi į viršų ir, Eurostato duomenimis, 2016 metais Lietuva pranoko 2020 metų tikslus 2,4 proc. Užimtumo lygis tarp 20–64 metų amžiaus žmonių turės siekti 72,8 proc., o praeitais metais jau pasiektas 75,2 proc.

Tačiau vienoje srityje progresuoti sekasi sunkiai. Tai žmonių skaičius, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Siekiama, kad šis skaičius iki 2020 metų sumažėtų iki 814 tūkst., o 2015 m. duomenimis jis siekia 857 tūkst.

Skurdo mažinimas – didelis Lietuvos iššūkis

Ekonomistai šiuos Lietuvos rodiklius vertina dvejopai. Pripažįstama, kad skurdas ir socialinė atskirtis – itin kritiškos sritys, tačiau išskiria mintys, ar situacija gali pasitaisyti.

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas komentuoja, kad Lietuvai didžiulis iššūkis biudžeto pinigus nukreipti į žmogiškąjį kapitalą, o ne į viešuosius pirkimus bei bandymus įsisavinti ES paramos lėšas. Pasak jo, reikia investuoti ne į naujas miestelio trinkeles, o į žmogų.

„Sunkiai sekasi mums tvarkytis su ta bėda, nes yra dalis objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvių – tam tikros darbo rinkos ir verslai yra globalūs. Tiems specialistams tos įmonės savininkai pagrįstai gali mokėti europines pajamas, o jei įmonė orientuota tik į vidaus rinką ir kokiame mažesniame miestelyje neturi savo prekės ženklo, naudoja pasenusias technologijas atsiranda milžiniškas skirtumas milžiniškas. Čia ekonominė priežastis – kai ekonomika dar yra besivystanti, vis dar vejasi tas turtingas valstybes Lietuva, tai vieni iššoka aukštai ir kaip lygus su lygiais konkuruoja su Vakarų valstybėmis, o kiti atsilieka“, – nurodo jis.

Kitą priežastį jis įvardija kaip lyderių trūkumą. Jo teigimu, nėra žmogaus, kuris įneštų inovacijas ir skatintų miestelį pasitempti.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas