F. Frattini: Maršalo planas arabams

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Franco Frattini / Project-syndicate.org

2011-06-01 12:00

Krizė Europos pietinėje kaimynystėje atspindi giliai įsišaknijusį transformacijos procesą, kuris turės ilgalaikių pasekmių regionui, Europai ir visam pasauliui.

Viduržemio jūros regionas yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui, stabilumui ir ekonomikai augti. Viduržemio jūros kaimynai Europą laiko natūraliu partneriu.

Pastarieji įvykiai ne tik Libijoje, bet ir Tunise, Egipte, Sirijoje, Jemene ir Bahreine atspindi šių šalių politinį kompleksiškumą. Jos sukilo dėl nepasitenkinimo kylančiomis maisto kainomis ir plačiai paplitusia korupcija, kartu reikalaudamos daugiau demokratijos, ekonominės ir socialinės nelygybės mažinimo bei naujų darbo vietų kūrimo.

Nekeista, kad regiono stabilumas tapo Europos valstybių prioritetu. Chaosas, terorizmo atgimimas, radikalaus islamo augimas ir didžiulės bangos emigrantų, keliaujančių Europos link, yra vos kelios potencialios grėsmės Europos Sąjungai (ES), apie kurias šiuo metu daugiausia kalbama. Turint tai omenyje, ES turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų regiono saugumą.

Po Antrojo pasaulinio karo pradėjus vykdyti Maršalo planą numatyta teikti finansinę paramą Vakarų Europos šalims, kad šios galėtų greičiau atsikurti savo ekonomiką. Šiuo metu „arabų pavasario“ valstybės susiduria su panašiais iššūkiais. Mes turime suteikti galimybę tokioms valstybėms kaip Egiptas ir Tunisas bei greičiausiai taikiai Libijai per demokratizacijos procesą sustiprinti savo politinį stabilumą.

Maršalo planas buvo paremtas partneryste. Jo tikslas buvo sustiprinti bendradarbiavimą ir taip sukurti ilgalaikę taiką. Situacija Viduržemio jūroje yra kur kas aukštesnės pakopos. Pagrindiniai partnerystės punktai jau išdėstyti ir dabar tereikia paskatinti integraciją su ES pietinėmis kaimynėmis.

Būtent dėl šios priežasties Italija pasiūlė naują ES „Planą Viduržemio jūrai“, kurio tikslas remti perėjimo procesą ir pasinaudojant esamais instituciniais ir finansiniais įrankiais suteikti regionui papildomų išteklių. Viduržemio jūros sąjunga, kurią 2008 metais įsteigė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, turi būti atgaivinta ir nukreipta link vystymo projektų, skatinančių smulkiųjų bei vidutinių įmonių veiklą.

Tačiau taip pat reikia platesnių ekonominių iniciatyvų mobilizuoti Europos ir tarptautinius finansinius išteklius, kad pritraukti investicijų į regioną bei modernizuoti jo infrastruktūros sistemas ir paslaugas.Kartu su JAV mes galime sugriauti ekonominius barjerus, kurie užgniaužia tų šalių ekonomikas. Mes taip pat galime suteikti kai kurioms Viduržemio jūros valstybėms asociacijos statusą, kuris leis joms integruotis į ES vidaus rinką ir dalyvauti ES programose.

Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia nusistatyti aiškius principus. Mes, europiečiai, privalome palaikyti stabilumą, sukurti bendrasavininkiškumo dvasią ir skatinti politinę atsakomybę. Pagal šią naują struktūrą ES turėtų vengti pernelyg didelio sąlygiškumo, ypatingai perėjimo laikotarpyje.

Straipsnio puslapiai:

- Franco Frattini

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas