Finansinės paramos prietarai

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

L. Balcerowiczius / Project-syndicate.org

2012-03-29 14:13

Atrodo, kad nesibaigiantys debatai dėl euro zonos fiskalinių problemų sukasi vien apie oficialią paramą, ypač apie pasiūlymą Europos centriniam bankui (ECB) nupirkti masinį kiekį vyriausybių obligacijų. Kiekvieną dieną Tarptautinis valiutos fondas ir kiti mus įspėja, kad jeigu parama nebus smarkiai išplėsta, euras žlugs.

Kai kuriems toks požiūris atspindi naudą, kurią jo besilaikantieji gautų iš obligacijų pirkimo; kitiems tai atspindi klaidingus įsitikinimus. Kreditoriai, savaime suprantama, pritaria įsiskolinusių šalių rėmimui, kad save apsaugotų. Daugelis politinių lyderių taip pat remia oficialų krizės skolinimą, kuris gali sušvelninti rinkos įtampą. O žiniasklaida visada siekia būti blogų žinių skleidėja.

Kita vertus, klaidingi įsitikinimai atsispindi tokiose metaforose kaip „užkratas“ ar „domino efektas“, kurios rodo, kad finansų rinkoms esant pažeidžiamoms jos tampa aklos, nuodingos ir netvarkingos. Tokie terminai sukelia baimę, kad praradus pasitikėjimą viena šalimi visoms kitoms taip pat kyla pavojus.

Remtis tokia logika, reiškia tikėti, kad tik grėsminga atsverianti galia – tokia kaip masinė oficiali intervencija – gali sustabdyti plėšrią finansų rinkos dinamiką. Platus tokių išsireiškimų, kaip „nutaikė bazuką į euro zoną“ ir „jie arba mes“, demonstruoja įtaigų manicheistinį požiūrį į finansų rinkos ir vyriausybių santykius.

Tačiau finansų rinkos, netgi kai yra pažeistos, nėra aklos. Jos sugeba skirti, kad ir netobulai ir pavėluotai, makroekonomines sąlygas skirtingose šalyse. Štai kodėl palūkanų normos atskirtis euro zonoje didėja: Vokietija su Šiaurės šalimis pelnosi iš mažų skolinimosi kaštų, o „problematiškos“ šalys yra baudžiamos aukštos rizikos draudimo mokesčiu.

Kitas klaidingas įsitikinimas – prielaida, kad reformos gali duoti naudą tik ilguoju laikotarpiu. Toks nesupratimas greitus sprendimus sumažina iki nukentėjusių vyriausybių didėjančios skolinimosi kainos ir finansinės paramos. Iš tiesų tinkamai suprojektuotos reformos gali suteikti ir trumpalaikių, ir ilgalaikių efektų.

Pavyzdžiui, žmogui nereikia laukti pensijų reformos pabaigos, kad pamatytų sumažėjusias vyriausybės obligacijų palūkanas. Rinkos reaguoja į paskelbimus apie reformas ir jų įgyvendinimą.

Šalys, kurios buvo stipriai pažeistos finansinės krizės, iliustruoja reformų galią. Viena grupė - Bulgarija, Estija, Latvija ir Lietuva – 2009 metais patyrė didelį obligacijų palūkanų padidėjimą, o po to staigų sumažėjimą. Kita grupė – Lenkija, Airija, Italija, Graikija ir Ispanija – sulaukė nevienodų pasekmių: Graikijos ir Portugalijos obligacijų palūkanų dydis augo, o Airijos neseniai krito.

Šiuos skirtumus galima paaiškinti remiantis šių šalių reformų ypatybėmis bei struktūra. Tinkamos reformos gali suteikti pasitikėjimą ir augimą. Oficialus skolinimas krizės metu gali duoti daugiau laiko pasiruošimui bei padėti sustabdyti bankų sektoriaus krizė, tačiau jis neatstos reformų.

Straipsnio puslapiai:

- L. Balcerowiczius

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas