Finansiniai patarimai studentams ir jų tėvams

(Puslapis 1 iš 3)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-08-21 14:03

 Liko savaitė, kai didžiųjų miestų gatves užpildys akademinis jaunimas. Dalis jų žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, kurie vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. „Kaip brangu gyventi ir kaip sunku sutaupyti“, nustemba naujai „iškepti“ studentai. Tokia nuostaba natūrali, kadangi jaunuoliams tenka patiems priimti finansinius sprendimus. Kokie jie bus, nemaža dalimi priklauso ir nuo tėvų, kurie skiepija savo atžaloms pirmuosius finansinio atsakingumo įpročius ir teikia pagalbą savarankiško gyvenimo pradžioje.

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, siekdamas padėti susiorientuoti studentiško gyvenimo labirintuose, pateikia svarbiausius faktus iš pavasarį atlikto studentų finansinės situacijos tyrimo bei dalijasi patarimais būsimiems studentams ir jų tėvams. Tačiau jie pravers ir tiems, kurie studentišką duoną kremta jau ne pirmus metus.

Faktas nr. 1

Š.m. rugpjūčio 1 d. Manocreditinfo.lt sistemos duomenimis, daugiau nei 98 tūkst. jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus turėjo pradelstų mokėjimų. Vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekė 2156 Lt, o per metus tokio amžiaus skolininkų padaugėjo beveik 40 proc.

Studentų finansinės situacijos tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei 13 proc. studentų jau turi ar yra turėję finansinių įsipareigojimų. Iš vienos pusės, finansiniai įsipareigojimai jaunus žmones disciplinuoja, kita vertus, pradelstų mokėjimų statistika rodo, kad studentai ne visuomet juos valdo atsakingai. Spartų mokėjimus pradelsusių skolininkų gausėjimą lemia ne tik studentų finansinė situacija, bet ir jaunatviškas lengvabūdiškumas. Dažnas studentas mano, kad pamiršus sumokėti 20 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, pasaulio pabaiga neateis. Ko gero, jie teisūs, tačiau toks elgesys gali lemti neišsipildžiusias svajones. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. Kaskart nusprendus atidėti, kad ir nedidukės skolos sumokėjimą, galima „užsidirbti“ neigiamą įrašą asmens kredito istorijoje. O įrašas liudija, kad žmogus nesugeba valdyti savo finansų, laiku padengti įsipareigojimų ar atsiskaityti už paslaugas, ir gali tapti kliūtimi netikėčiausiu gyvenimo momentu – pavyzdžiui, kreipiantis kredito nuosavam būstui.

Faktas nr. 2

Vidutinės studentų pajamos – 615 litų per mėnesį, o beveik 80 proc. studentų svarbiausias pajamų šaltinis yra tėvų parama.

Pagrindinis studentų „darbas“ yra studijuoti, o kai jaunimo nedarbo lygis – dviženklis, nieko keisto, kad studentams gyvenimą finansuoja tėvai. Vis dėlto neribota jų parama gali padaryti meškos paslaugą savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunuoliui. Tėvai savo paramą turėtų paversti „atlyginimu“ studentui, o jo mokėjimo sąlygas – numatyti iš anksto. Kas mėnesį gaudamas fiksuotą „užmokestį“ studentas priartės prie dirbančiojo, kuris visuomet žino, kada bus pervestas atlyginimas ir kokio jis bus dydžio. Suprantama, tėvams nuspręsti, kokią sumą skirti studijuoti pradedančiai atžalai nėra paprasta. Čia pagelbės išlaidų fiksavimas pirmaisiais studijų mėnesiais. Faktinė informacija bus pagrindas tėvams sprendžiant dėl skiriamos sumos dydžio, o vaikams – finansinės atsakomybės ir pinigų valdymo įgūdžių ugdymo priemonė. Tėvams taip pat vertėtų atsikratyti įpročio „pridėti” litą kitą ar atsiliepti į atžalos gailų prašymą pervesti šį mėnesį kiek daugiau. Juk dirbantis žmogus retai gali tikėtis, kad nuėjus pas viršininką ir paprašius kiek pridurti prie atlyginimo, jo sumanymas išdegs. Geriausiu atveju viršininkas sutiks skirti avansą, kuriuo bus sumažintos kito mėnesio pajamos.

Faktas nr. 3

Pritrūkę pinigų 60 proc. studentų mažina vartojimą, 34 proc. naudoja santaupas, o 24 proc. papildomos dotacijos prašo iš tėvų.

Tyrimo duomenimis, net 91 proc. studentų mėnesio pabaigoje bent retkarčiais pritrūksta pinigų. Tą jaunuolių dalį, kuri finansines spragas kamšo mažindama vartojimą, galima tik pasveikinti su racionaliu ir atsakingu sprendimu. Tačiau beveik ketvirtadaliui papildomas dotacijas teikia tėvai. Tokia „paslauga“ ne tik nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių, bet ir sukuria iliuziją, kad pinigai – neribotas išteklius. Žinoma, jei susiduriama su kritinėmis situacijomis tokiomis kaip liga, nelaimė ar pan., paremti tiesiog būtina, tačiau kitais atvejais nusileisti nederėtų. Papildomą tėvų paramą vertėtų prilyginti greitajai pagalbai – jei pacientui lūžo koja, greitoji pagalba atskuba, tačiau mažiau rimtais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas pacientą nevyksta.

Straipsnio puslapiai:

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas