Finansiniai patarimai studentams ir jų tėvams

(Puslapis 1 iš 3)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-08-21 14:03

 Liko savaitė, kai didžiųjų miestų gatves užpildys akademinis jaunimas. Dalis jų žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, kurie vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. „Kaip brangu gyventi ir kaip sunku sutaupyti“, nustemba naujai „iškepti“ studentai. Tokia nuostaba natūrali, kadangi jaunuoliams tenka patiems priimti finansinius sprendimus. Kokie jie bus, nemaža dalimi priklauso ir nuo tėvų, kurie skiepija savo atžaloms pirmuosius finansinio atsakingumo įpročius ir teikia pagalbą savarankiško gyvenimo pradžioje.

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, siekdamas padėti susiorientuoti studentiško gyvenimo labirintuose, pateikia svarbiausius faktus iš pavasarį atlikto studentų finansinės situacijos tyrimo bei dalijasi patarimais būsimiems studentams ir jų tėvams. Tačiau jie pravers ir tiems, kurie studentišką duoną kremta jau ne pirmus metus.

Faktas nr. 1

Š.m. rugpjūčio 1 d. Manocreditinfo.lt sistemos duomenimis, daugiau nei 98 tūkst. jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus turėjo pradelstų mokėjimų. Vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekė 2156 Lt, o per metus tokio amžiaus skolininkų padaugėjo beveik 40 proc.

Studentų finansinės situacijos tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei 13 proc. studentų jau turi ar yra turėję finansinių įsipareigojimų. Iš vienos pusės, finansiniai įsipareigojimai jaunus žmones disciplinuoja, kita vertus, pradelstų mokėjimų statistika rodo, kad studentai ne visuomet juos valdo atsakingai. Spartų mokėjimus pradelsusių skolininkų gausėjimą lemia ne tik studentų finansinė situacija, bet ir jaunatviškas lengvabūdiškumas. Dažnas studentas mano, kad pamiršus sumokėti 20 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, pasaulio pabaiga neateis. Ko gero, jie teisūs, tačiau toks elgesys gali lemti neišsipildžiusias svajones. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. Kaskart nusprendus atidėti, kad ir nedidukės skolos sumokėjimą, galima „užsidirbti“ neigiamą įrašą asmens kredito istorijoje. O įrašas liudija, kad žmogus nesugeba valdyti savo finansų, laiku padengti įsipareigojimų ar atsiskaityti už paslaugas, ir gali tapti kliūtimi netikėčiausiu gyvenimo momentu – pavyzdžiui, kreipiantis kredito nuosavam būstui.

Faktas nr. 2

Vidutinės studentų pajamos – 615 litų per mėnesį, o beveik 80 proc. studentų svarbiausias pajamų šaltinis yra tėvų parama.

Pagrindinis studentų „darbas“ yra studijuoti, o kai jaunimo nedarbo lygis – dviženklis, nieko keisto, kad studentams gyvenimą finansuoja tėvai. Vis dėlto neribota jų parama gali padaryti meškos paslaugą savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunuoliui. Tėvai savo paramą turėtų paversti „atlyginimu“ studentui, o jo mokėjimo sąlygas – numatyti iš anksto. Kas mėnesį gaudamas fiksuotą „užmokestį“ studentas priartės prie dirbančiojo, kuris visuomet žino, kada bus pervestas atlyginimas ir kokio jis bus dydžio. Suprantama, tėvams nuspręsti, kokią sumą skirti studijuoti pradedančiai atžalai nėra paprasta. Čia pagelbės išlaidų fiksavimas pirmaisiais studijų mėnesiais. Faktinė informacija bus pagrindas tėvams sprendžiant dėl skiriamos sumos dydžio, o vaikams – finansinės atsakomybės ir pinigų valdymo įgūdžių ugdymo priemonė. Tėvams taip pat vertėtų atsikratyti įpročio „pridėti” litą kitą ar atsiliepti į atžalos gailų prašymą pervesti šį mėnesį kiek daugiau. Juk dirbantis žmogus retai gali tikėtis, kad nuėjus pas viršininką ir paprašius kiek pridurti prie atlyginimo, jo sumanymas išdegs. Geriausiu atveju viršininkas sutiks skirti avansą, kuriuo bus sumažintos kito mėnesio pajamos.

Faktas nr. 3

Pritrūkę pinigų 60 proc. studentų mažina vartojimą, 34 proc. naudoja santaupas, o 24 proc. papildomos dotacijos prašo iš tėvų.

Tyrimo duomenimis, net 91 proc. studentų mėnesio pabaigoje bent retkarčiais pritrūksta pinigų. Tą jaunuolių dalį, kuri finansines spragas kamšo mažindama vartojimą, galima tik pasveikinti su racionaliu ir atsakingu sprendimu. Tačiau beveik ketvirtadaliui papildomas dotacijas teikia tėvai. Tokia „paslauga“ ne tik nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių, bet ir sukuria iliuziją, kad pinigai – neribotas išteklius. Žinoma, jei susiduriama su kritinėmis situacijomis tokiomis kaip liga, nelaimė ar pan., paremti tiesiog būtina, tačiau kitais atvejais nusileisti nederėtų. Papildomą tėvų paramą vertėtų prilyginti greitajai pagalbai – jei pacientui lūžo koja, greitoji pagalba atskuba, tačiau mažiau rimtais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas pacientą nevyksta.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

 Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto ...

Pigių degalų laikas jau praeityje: kiek šiemet brangs kuras?

 Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas