Finansų ar mąstymo krizė? (I)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2010-10-03 18:54

Leszekas Balcerowiczius / Ekonomika.lt

2010-10-03 11:42

Didžiulė politinė ūkinė valdžia dažnai veda prie veiksmų, kurie sukelia gilų ūkio nuosmukį.

Terminas "ekonominė krizė“ paprastai siejamas su rinka ir kapitalizmu. Tuo tarpu didžiausios krizės ir ūkio nuosmukiai stebimi sistemose, kur politinė valdžia yra neribota arba mažai ribota ir, dėl to privatus ir legalus sektorius, laisvoji rinka yra visiškai ar didžia dalimi išstumti.

Kraštutinis tokios sistemos atvejis yra socializmas. Politinė valdžia čia neturi jokių institucinių apribojimų, nėra valdžios atribojimo, ir dar, per valstybinės nuosavybės monopolį susilieja su ūkine valdžia. Kada tokia didžiulė politinė valdžia ,,pakliūdavo“ į nusikalstamų ar lengvabūdiškų ir nekompetentingų asmenų rankas, būdavo priimami sprendimai, kurie vesdavo į gilius ir žmonėms skausmingus ūkių nuosmukius. Pačiais kraštutiniais atvejais jie turėjo humanitarinių ūkinių katastrofų pobūdį (pvz., stalininė žemės ūkio kolektyvizacija Sovietų Sąjungoje 1930 metais, Didysis šuolis ir kultūrinė revoliucija maoistinėje Kinijoje, Raudonųjų kchmerų nusikaltimai Kambodžoje).

Ne tokiais kraštutiniais, tačiau ūkiui irgi skaudžiai atsiliepusiais atvejais tai buvo ,,politinis ūkinis avantiūrizmas“, pvz., kukurūzų auginimo skubinimas Sovietų Sąjungoje Chruščiovo laikais, cukranendrių – Kuboje, valdant Fideliui Castro, Lenkijos įstūmimas į užsienio skolos spąstus Giereko laikais ar Rumunijos – valdant Ceaucescu.

Daugelio šalių sistemos yra kvazisocialistinės (didžiulis valstybinis sektorius, mažas privatus sektorius). Joms priklauso Iranas ir kitos naftos valstybės, ne taip seniai – daugelis Lotynų Amerikos šalių, šia kryptimi juda taip pat Chavezo valdoma Venesuela. Didžiulė politinė ūkinė valdžia tose sistemose taip pat dažnai veda prie ekonominės politikos, kuri sukelia gilų ūkio nuosmukį.

Kai kurių kapitalistinėmis laikomų šalių sistemos apibūdinamas kaip bičiuliškas. Ten nusveria privatus sektorius, susidedantis iš privilegijuotosios mažumos ir – dėl to – diskriminuojamos daugumos (pvz., Indonezija, valdant Suharto). Ta pirmoji - per šeimyninius ir kitokius ryšius – yra susieta su valdžioje esančiais politikais ir todėl naudojasi geresne valstybine teisine apsauga, koncesija ir pan. Pats tokių ryšių egzistavimas nulemia, kad privilegijuota mažuma naudojasi palankiu finansavimu per finansų rinkas.

Šie ryšiai pasitarnauja tam, kad galutinis kreditų garantas būtų valstybė (mažesnė premija už riziką). Rezultate prieinama iki besaikio privačių asmenų įsiskolinimo ir iki krizės. Šitas mechanizmas veikė taip pat ir politikai pajungtų, nors formaliai privačių finansų institutų atveju: "Fannie Mae" ir "Freddie Mac" Jungtinėse Valstijose, jis gali veikti taip pat ir valstybinių bendrovių atveju.

Straipsnio puslapiai:

- Leszekas Balcerowiczius

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas