Finansų ar mąstymo krizė? (II)

(Puslapis 1 iš 4)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2010-10-03 21:32

Leszekas Balcerowiczius / Ekonomika.lt

2010-10-03 18:28

Turbūt daugiausia nesusipratimų kapitalizme sukelia finansinės krizės, t.y., tokios, kurios kyla finansų sektoriuje ir per tam tikrus mechanizmus paliečia visas kitas tos šalies ūkio sritis. O jeigu pagal bendrąją produkciją ši šalis yra svarbi ekonomiškai (JAV), tai tos krizės paliečia – nors ir su nevienoda jėga – taip pat ir likusią pasaulio dalį.

Tuomet turime reikalų su pasauline finansine ekonomine krize. Istorijoje toks reiškinys pasitaikė tik du kartus: -iais ir 2008-2009 metais, o sunkiausi 30-ųjų metų atvejai buvo daug rimtesni, negu 2008-2009 metų sunkiausi atvejai.

Paskutinioji krizė, panašiai kaip ir ankstesnioji, sukėlė klaidinančių arba paviršutiniškų interpretacijų bangą. Joms priskiriamos šios nuomonės.

- Tai yra kapitalizmo krizė – šiame konstatavime vis tik nėra atskiriama krizė ,,kapitalizme“ nuo ,,kapitalizmo krizės“(arba, kitaip tariant, privatinės nuosavybės ir rinkos krizės), ir dar, iš anksto – be argumentų – nusprendžiama, kad gilesnės tos krizės priežastys slypi privačiame sektoriuje.

- Tai yra ,,neoliberalizmo“ krizė – šitas žodis yra naudojamas kaip tam tikros rūšies keiksmažodis socializmo laikais naudoto apibūdinimo ,,buržuazinis“ pagrindu. Keiksmažodžiai, vis dėlto, negali atstoti paaiškinimų.

- Krizė yra godumo padarinys – neaišku, ar kalba čia eina apie tam tikrų žmonių būdo bruožą, ar taip pat apie jų elgimosi ypatybę. Ir vienu, ir kitu atveju neišaiškėja, iš kur toks bruožas ir tokia ypatybė atsirado ir kodėl didelės, juo labiau pasaulinės finansinės krizės kapitalizme būna retai. Tai veikiau primena moralizavimą, o ne teisingą analizę.

- Jeigu krizė prasidėjo finansų sektoriuje, tai jos priežastys turi glūdėti šiame sektoriuje – priimti šią tezę kaip aksiomą – tai tas pats, kaip tvirtinti, jog slogos priežastimi turi būti nosis, nes juk sloga pasireiškia nosyje. Tuo tarpu krizės finansų sektoriuje priežastys galėjo, tačiau nebūtinai turėjo slypėti šiame sektoriuje.

Rimtos empirinės (patyrimu paremtos) dabartinės krizės analizės turi būti (ir yra) lyginamojo pobūdžio, t.y., tirti dabartinę krizę ankstesnių krizių fone. Tik tuomet galima atsijoti finansinių krizių ir jų padarinių – ekonomikos kilimo sustojimo – atsitiktinius veiksnius nuo galimų gilesnių priežasčių.

Rimti finansinių krizių tyrimai sukoncentruoja dėmesį į tris klausimus:

Kas sukelia finansinę krizę?

Kokiu būdu finansinė krizė sukelia recesiją?

Kodėl ekonomikos kilimo sustojimas skiriasi trukme, o kai kuriais atvejais (pvz., JAV ir Prancūzijoje 30-aisiais metais arba Japonijoje nuo persilaužimo 1980/90 metais) yra ilgametis?

Straipsnio puslapiai:

- Leszekas Balcerowiczius

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas