Finansų banginiai nežino, kur dėti pinigus (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-06-14 20:01

 Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“

Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd. eurų vertės investicinį paketą. Šis norvegas vadovauja šalies gerovės fondui, kurio pajamas papildo pinigai gauti pardavus šalies naftą ir dujas. Vyriausybė įpareigojo Y. Slyngstadą ir jo 300 asmenų komandą ieškoti saugių investicijų, kurių pelningumas siektų bent 4 procentus. Y. Slyngstadas yra atsakingas už savo šalies ateities gerovę.

„Anksčiau mes ieškodavome saugių, tačiau pelningų investicijų, šiandien tokių beveik nebeliko“, - sako investuotojas. Nuo 1999 iki 2007 metų vidutinė Norvegijos gerovės fondo investicijų grąža siekė 6 proc., tačiau per pastaruosius keturis metus šis rodiklis susitraukė iki 1 proc. Anot Y. Slyngstado, visame pasaulyje saugių investicijų palūkanų normos ritasi į apačią. Esant tokioms aplinkybėms didžiausią naudą susižeria Vokietija, galima teigti, kad vokiečiai naudojasi visuotine baime dėl euro zonos subyrėjimo.

Nemokami pinigai

Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijus sulig kiekviena diena tampa panašus į tikrovę. Ispanija iš visų jėgų bando neprarasti savo finansinio suvereniteto, o Pietų Europos šalių gyventojai tuština indėlių sąskaitas. Vokietija tapo saugiausiu investiciniu užutėkiu į kurį plūsta pinigai.

Prieš porą savaičių Vokietijos finansų ministras sugebėjo pasiskolinti dviem metams už nulinę palūkanų normą. Tuo tarpu už dešimties metų laikotarpio obligacijas investuotojai iš Vokietijos prašo vos 1,2 proc. palūkanų. Panašia padėtimi džiaugiasi JAV ir Japonija

Finansų ministrų džiaugsmas tampa ašaromis investuotojų akyse. Pastarųjų investicijas sunaikina infliacija. Saugių investicijų grąža – neigiama.

Šiuo metu profesionalūs investuotojai visame pasaulyje disponuoja 60 trln. vertės lėšomis. Vos prieš dešimt metų ši suma buvo dvigubai mažesnė. Niekam pernelyg neskauda galvos dėl godžių investicinių bankų ar rizikos fondų, kurie gali sau leisti prisiimti didesnę riziką. Kur kas didesnį nerimą kelia pensijų fondai, draudimo bendrovės ir tokios institucijos kaip Norvegijos gerovės fondas. Visos šios organizacijos yra skirtos tenkinti visuomenės interesus, saugiai kaupti ir didinti jų investicijas. Deja, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms tokie fondai neberanda sau vietos po saule. Šie profesionalūs investuotojai negali užsiimti avantiūromis ir investuoti į rizikingus finansinius instrumentus. Nuo jų priklauso daugelio smulkių investuotojų gerovė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas