Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Finansai

2017-03-20 16:22

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją.

„Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą. Turime siekti išlaidų efektyvumo, taupyti ir kaupti rezervus, investuoti į ekonomikos augimą skatinančius, ilgalaikes darbo vietas kuriančius ir investicinę grąžą duodančius projektus. Taip pat turime geriau valdyti valstybės turtą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Vartojimas ir eksportas

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus. 2017 metais, padidėjus darbo našumui, jis gali augti dar sparčiau – 2,7 proc., o 2018 m. BVP augimas gali siekti 2,6 proc.

Pastaraisiais metais gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis ir geri vartotojų lūkesčiai skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą. 2016 metais jis pasiekė 5,6 proc. – tai sparčiausias tempas per pastaruosius 9 metus (spartesnis augimas buvo užfiksuotas tik 2007 metais). Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacija namų ūkių vartojimas ir toliau išliks gana didelis. Jis sieks vidutiniškai apie 3,6 proc. per metus (tai daugiau nei ES vidurkis) ir svariai prisidės prie BVP augimo. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2017 metais augs 3,9 proc., 2018 m. – 3,6 proc., 2019 ir 2020 m. – po 3,5 proc.

Prie ekonomikos augimo prisidės ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurį vidutiniu laikotarpiu skatins palankios bankų kreditavimo sąlygos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei ES investicijų panaudojimas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos vidutiniu laikotarpiu galėtų augti apie 5 proc. per metus, kai, palyginimui, praėjusiais metais augimo nebuvo.

Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, mažinti gamybos sąnaudas ir didinti veiklos efektyvumą. Finansų ministerija numato, kad 2017 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,8 proc., 2018 m. – 3,9 proc., 2019 ir 2020 m. – po 4 proc. 2017 metais tikimasi tolesnio lietuviškos kilmės baldų, plastikų, maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimo, trąšų eksporto atsigavimo bei prekių reeksporto augimo. Maisto ir žemės ūkio produktų eksportui teigiamą poveikį turės geresnė padėtis Europos pieno produktų rinkoje, atsigausiantis grūdų eksportas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Paskui mobiliojo ryšio operatorius: bankai imsis naujos paslaugos Laukiama mažesnių kainų ir naujų darbo vietų

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos ...

Čekių žaidimo sulauksime jau rudenį – ką bus galima laimėti ir kiek sutaupys valstybė?

Ilgai atidėliotas pirmasis nacionalinis čekių žaidimas įvyks jau šį rudenį. Žaidime norintys dalyvauti gyventojai galės internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus, iš kurių naudojant atsitiktinį skaičių generatorių ...

„Lietuvos geležinkelių“ atsakas Kaunui: dovana keleiviams ir miestiečiams

„Lietuvos geležinkeliai“ paruošė atsaką Kauno miesto savivaldybės mestam iššūkiui ir žengia dar vienu žingsniu toliau. Nuo liepos 20 d. dviratį maršrutu Vilnius-Kaunas ir atgal galima vežtis nemokamai, jei ...

Lietuvoje bus galima atsiskaitinėti mobiliuoju telefonu

Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – šiandien gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą. ...

Ištyrė degalų kainas Lietuvoje: sužinokite, kur pigiausia

Prasidėjus atostogų sezonui Pricer.lt užfiksavo degalų kainas degalinėse. Liepą praktiškai visose Vilniaus degalinėse benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos pigo arba kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką neženkliai ...

Parduotuvė – ne turgus: už ragavimą galite tapti vagimi

Ar ragaujate skanėstus prekybos centruose? Už parduotuvėje suvalgyta saldainį ar išgertą gėrimą, net ir susimokėjęs pirkėjas gali užsitraukti apsaugininkų nemalonę, tačiau kiti paragauti įsigudrina ir į juos parduotuvės žiūri atlaidžiai. ...

Ekonomistas apie kainų „pasiutpolkę“: net Ispanijoje maistas pigesnis, o algos dvigubos

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai ...

Investuotojai įvertino Seimo pavasario sesiją: stiprus septynetas

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus ...

Gavę „Startuolių vizą” į Lietuvą atsikelia pirmieji startuoliai

Šiemet įteisinus „Startuolių vizą”, kuri palengvino migracijos taisykles užsieniečiams vystyti verslą Lietuvoje, čia atsikelia keturi pirmieji startuoliai. „ARTapp” ir „MUUL” iš Rusijos, ...

Trūksta vienos srities specialistų: atlyginimas iki 3000 Eur

Statybos sektorių kiekvienais metais papildo vis naujos inovacijos bei tendencijos. Jas pažinti, sekti ir adaptuoti vietinei rinkai – toks statybos inžinieriaus darbas. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas