Finansų ministerija: Lietuva nėra pažeidžiamiausia dėl „Brexit“

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Brexit

2016-07-13 12:36

Reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ (S&P) birželio 30 d. paskelbtoje analizėje įvardija Lietuvą dėl Brexit pažeidžiamiausia Rytų Europos valstybe. Finansų ministerijos nuomone, analizėje yra nelogiškų išvadų, taip pat yra netikslių duomenų, kuriais remiamasi, priskiriant Lietuvą prie pažeidžiamiausių valstybių.

Vieta nustatyta, naudojant pagal keturis veiksnius S&P sukonstruotą indeksą: JK įnašo į ES biudžetą dalis (proc.) šaliai skiriamose ES struktūrinių fondų investicijose; eksporto į JK proc. BVP; imigrantų dalis JK, proc. visų šalies gyventojų; piniginių perlaidų iš JK santykis su BVP.

Analizėje pateikiamas tik kylančių Europos (angl. emerging Europe) valstybių rizikos, susijusios su Brexit, vertinimas: 11 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Kroatija) bei Turkija ir Rusija.

Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl Brexit pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei prieš tai išvardytoms šalims.

Analizėje daroma išvada, kad per prekybos kanalą (eksportas) iškart atsirandantis tiesioginis poveikis visoms 13 šalių bus minimalus, tačiau didžiausias jis būtų Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai. Iš tikrųjų toks poveikis Lietuvos eksportui būtų nedidelis, todėl abejonių kelia motyvai, kodėl Lietuva čia įvardijama kaip lyderė. Iš toje pat analizėje pateiktų S&P apskaičiuotų duomenų matyti, kad Lietuvos eksporto į JK santykis su BVP (2,5 proc.) yra gerokai mažesnis už Estijos (3,2 proc.) bei Latvijos (3,9 proc.), tačiau minėtosios Baltijos valstybės net neminimos apžvalgoje kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

S&P skyrė Lietuvai aukščiausią laiptelį pagal perlaidų sumas iš JK. Tuo tarpu remiantis Lietuvos banko duomenims, gyventojų pervedimai iš JK 2014 m. sudarė 213,5 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP, o, išankstiniu Finansų ministerijos vertinimu, pervedimai iš JK 2015 m. galėjo sudaryti apie 300 mln. eurų arba 0,8 proc. BVP, t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2 proc.). Be to, JK gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu keltųsi kitur dėl Brexit įtakos, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją. Tai reiškia, kad svetur dirbančiųjų perlaidų pervedimai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ūkio augimą. Grįžusieji taip pat didintų Lietuvos BVP jau tiesiogiai dirbdami Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas