Finansų ministras kartu su premjeru pristatė ambicingą tikslą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-04 16:22

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje.

„Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau. Padaryti taip, kad Lietuva taptų patraukli talentams, kuriantiems žmonėms, mūsų šalies ateitis būtų inovatyvi ir leistų vystyti gamybą, kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas. Ir tai skatintų socialinių problemų sprendimą. Tam tikromis finansinėmis paskatomis nukreiptomis į mokslo finansinę plėtrą, padaryti Lietuvą patraukliausia gamybai, naujų technologijų įsisavinimui ir realizavimui.“, - teigė jis.

Premjero teigimu, tai pas patraukliausias Europos Sąjungoje projektas.

„Lietuva didžiuojasi, kad esame geografiniame centre. Ką jis mums reiškia? Susiduria skirtingos kultūros ir gimsta fantastiški dalykai. Turime daug puikių talentų, išradingų žmonių ir savo ateitį siejame su jais. Turime sukurti tokias sąlygas, kad mūsų talentai, mokslininkai, išradėjai liktų, grįžtų, kurtų ir atrastų bei realizuotų savo idėjas čia Lietuvoje“, - kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Šitas paketas bus įgyvendintas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Viskas startuos vienu metu. Investicijos bus nukreiptos ne taip, kaip anksčiau, braukiame brūkšnį. Pridaryta klaidų“, - prideda V. Šapoka.

Siekiama kasmet pritraukti 1 mlrd. Eur investicijų. „Apie konkrečius apčiuopiamus rezultatus susėsime kartu su verslu ir sudėliosime planą. Mokestinis planas svarbus žingsnis, bet ne vienintelis. Turi būti padaryta dar daug žingsnių. Būtinas susitelkimas ir susėsti visiems prie vieno stalo“, - komentavo jis.

Siūlomos paskatos

Pirmiausia siūloma taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Siūloma nustatyti, kad iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas 5 proc. pelno mokesčio tarifu, kai šiuo metu taikomas standartinis 15 proc. tarifas Tokio pobūdžio lengvatą turi keletas šalių: Airija, Jungtinė Karalystė, Honkongas.

Taip pat bus nustatyta 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, kas tai bebūtų: nauja įranga, IT technologijos, tai kas didina efektyvumą. „Tad galės nemokėti pelno mokesčio, jei investuoja į ateitį“, - komentavo V. Šapoka.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Svarbūs bankų patarimai, kaip atostogų metų išvengti finansinių problemų

 Vasara neatsiejama nuo atostogų. Kai bilietai jau kišenėje, viešbutis užsakytas, lankytinų vietų sąrašas sudarytas, finansų ekspertai pataria nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko – pasirūpinti savo pinigais. ...

Lietuvos bankas įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos banko duomenimis, vis dažniau pasitaiko apgautų gyventojų, kurie patiria nuostolių prekiaudami rizikingomis finansinėmis priemonėmis, o vėliau kreipiasi į bankus dėl MasterCard kortelėmis atliktų mokėjimų atšaukimo, taip siekdami ...

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

„Sodra“ įspėjo, kokie sutrikimai gali pasitaikyti

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas