Fiskalinis deficitas: per žingsnelį nuo Mastrichto kriterijaus

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Gitanas Nausėda / Ekonomika.lt

2013-04-22 15:33

 Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP. Tai truputį viršija Mastrichto sutartimi nustatytą eurui įvesti ne didesnio kaip 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą, tačiau nepamirškime, kad 2009 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., o 2011 m. – 5,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiais metais šalies valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,5 proc. BVP ir jau įsispraus į Prokrusto lovą. Kad ir kaip bebūtų, orientacinė 3 proc. riba šmėžuos visiškai netoli, todėl sėkmę gali lemti ne tik fundamentalūs procesai, bet ir antraeilės detalės.

Gražų ir įtikinamą fiskalinio deficito mažinimo pavyzdį pateikė Latvija. 2009-2010 m. ši valstybė patyrė bene giliausią ekonominį sukrėtimą Baltijos regione ir buvo priversta kreiptis finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą. Vis dėlto, net ir laižydamasi krizės žaizdas, Latvija iškėlė sau ambicingą tikslą tapti antrąja eurą įsivesiančia Baltijos šalimi. Pasišovę įstoti į euro zoną 2014 m., latviai sukoncentravo pastangas viešiesiems finansams suvaldyti ir infliacijai sumažinti.

Rezultato ilgai laukti neteko – per pirmuosius tris 2012 m. ketvirčius užfiksuotas net fiskalinis perteklius, o per visus metus – kuklus 1,2 proc. BVP deficitas. Infliaciją taip pat pavyko išlaikyti saugiu atstumu nuo atitinkamo Mastrichto kriterijaus. Įdomu tai, kad Latvijos BVP augo sparčiau nei Lietuvos, skatinamas be kita ko stiprios vidaus rinkos. Tai atspindėjo ir sparčiau nei Lietuvoje didėjantis vidutinis darbo užmokestis. Kitaip tariant, kainų kilimą Latvijoje turėjo „kaitinti“ ne tik sąnaudų spaudimo (angl. cost-push) kaip Lietuvoje, bet ir paklausos traukos (demand-pull) veiksnys.

Paradoksalu - nors teoriškai infliacija mūsų šiaurinėje kaimynėje turėjo būti didžiausia, 2012 m. ji buvo kur kas mažesnė nei Lietuvoje ir ypač Estijoje – atitinkamai 2,3 proc., 3,2 proc. ir 4,2 proc. Vien tik praėjusių metų viduryje nuo 22 iki 21 proc. sumažintu PVM tarifu šių infliacijos skirtumų paaiškinti neįmanoma, tad tenka ieškoti atsakymo konkurencijos skatinimo ir energetinių išteklių kainodaros srityje. Tai leidžia taip pat įžvelgti pasiryžimo svarbą, įgyvendinant kertinius šalies ekonominės raidos sprendimus. Jeigu tikslo siekiama nuosekliai, nepajėgia sutrukdyti nei šešėlinė ekonomika, nei dujų kainos, nei prastas derlius ir pan.

Kita vertus, tai, jog Latvijos BVP plėtrą labiau nei Lietuvos lėmė vidaus paklausos elementas, iš dalies padėjo kaimynams sparčiau nurėžti fiskalinį deficitą. Ne paslaptis, kad namų ūkių vartojimas, vidaus investicijos greičiau pripildo iždo aruodus, palyginti su eksportu, kuris virsta papildomomis biudžeto pajamomis ne tiesiogiai (eksportas neapmokestinamas PVM ir akcizais), o netiesiogiai – per įmonių pelno ir gyventojų pajamų mokestį. Deja, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įmanoma, kad įmonė sparčiai didina eksporto apimtį, nekurdama naujų darbo vietų ir nekeldama atlyginimų, o ir pelningumą ji gali tam tikrą laiką aukoti įsitvirtinimo nuožmios konkurencijos rinkoje labui. Tuomet produkcijos gamybos kreivė juda sau, o atseikėjamų biudžetui mokesčių suma – sau.

Straipsnio puslapiai:

- Gitanas Nausėda

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas