Fiziniam asmeniui bankrutuoti – nelengva

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė

2013-05-06 14:09

 Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas?

Prie suskilusios geldos

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas. Per 900 tūkst. Lt paskolos slegiamam ir jokių galimybių ją išsimokėti nematančiam vyrui teismas bankrutuoti neleido.

G. Mažeikis susidūrė su netikėta kliūtimi – nė vienas fizinio asmens bankroto administratorius negali imtis darbo, mat šalies draudimo bendrovės jų nedraudžia privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Ant kadaise paskolas siūliusių bankų kabliuko užkibęs panevėžietis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kol Lietuvoje atsiras draudimo kompanija, išdrįsusi apdrausti bankroto administratorių, G. Mažeikiui gresia likti ir be pinigų, ir be už skolą įgyto turto. Mat bankas kėsinasi kadaise už daugiau nei milijoną litų skolininko nupirktas patalpas parduoti trigubai pigiau. Tačiau ir netekęs turto panevėžietis būtų įpareigotas bankui ir toliau mokėti likusią paskolos dalį.

Milijonas – už ačiū

Kai G. Mažeikis 2008-aisiais iš banko gavo 1,2 mln. Lt paskolą, apie galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims nebuvo kalbų. Kad ateis laikas, kai toks sprendimas atrodys vienintelė išeitis, vyras tąkart nė minčių neturėjo.

Langų ir durų gamyba besiverčiančios individualiosios įmonės savininkui tokia paskola neatrodė grėsminga.

Pinigų vyrui prireikė, kai daug metų J. Janonio g. buvusio baldų fabriko valgyklos patalpose veikusiai jo įmonei iškilo grėsmė kraustytis. Iš nekilnojamojo turto burbulo užsidirbti panoręs patalpų savininkas perspėjo svarstantis atsisakyti nuomos ir ieškoti pirkėjo.

G. Mažeikis, užuot puolęs kraustytis kitur, susigundė dalį pastato – 600 kv. m nusipirkti.

Verslininkui gauti daugiau nei milijono litų banko paskolą buvo juokų darbas.

Tam nereikėjo nei laiduotojo, nei užstatyti savo turto. Pakako bankui įkeisti perkamą buvusią valgyklą, pateikti įmonės finansinius rodiklius ir didžiausių užsakovių bendrovių sąrašą.

Pinigų neskaičiavo

1,2 mln. Lt paskolą G. Mažeikis planavo išsimokėti per septynerius metus. Tiek laiko kas mėnesį bankui turėjo atseikėti 12 tūkst. Lt įmoką ir dar tiek pat atsidėti taupyti. Mat po septynerių metų skolininkas privalėjo bankui įteikti visą likusią sumą – maždaug 600 tūkst. Lt.

Kurį laiką verslininkui dėl paskolos neskaudėjo galvos. Vadinamuoju ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai už nekilnojamąjį turtą žmonės buvo pasiruošę mokėti nežmoniškus pinigus, langus ir duris gaminančioje įmonėje darbas virte virė, o jos savininkas lengva ranka kas mėnesį bankui mokėjo po 12 tūkst. Lt. Tiesa, kita tiek atsidėti jis nė nesistengė – tikėjosi pasibaigus paskolos mokėjimo terminui surasti išeitį. Tarkim, jį pratęsti.

Uždarbis triskart mažesnis nei įmoka

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas kone per vieną dieną G. Mažeikį paliko prie suskilusios geldos. Viena po kitos bankrutavo kelios jo svarbiausios užsakovės – statybų organizacijos, dėl išaugusio nedarbo ir kritusių atlyginimų emigravo kompetentingiausi darbininkai. Nebeišgalinčiam kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt vyrui bankas įmoką laikinai sumažino iki 9000 Lt. Toks gelbėjimosi ratas atrodė tragikomiškai – G. Mažeikio mėnesio pajamos triskart mažesnės. Jis skaičiuoja per mėnesį iš savo įmonės uždirbantis apie 2500 Lt. Praėjusių metų rudenį vyras visai nustojo mokėti įmokas. Dabar verslininko skola bankui siekia apie 900 tūkst. Lt. Jis nemato jokių galimybių išsimokėti net per visą likusį gyvenimą.

Jį stebina, kad grąžinti paskolą spaudžiantis bankas prieš penketą metų nenumatė tokio ekonomikos posūkio.

„Kas dabar gali Lietuvoje per mėnesį uždirbti daugiau nei 24 tūkst. Lt?“ – banko pozicija stebisi G. Mažeikis.

Bankai vykdė planus

Panevėžietis neabejoja, jog vis dėlto bankininkai žinojo, kuo gali baigtis praskolintas gyvenimas, tačiau apsukriai naudojosi patikėjusiaisiais piniginga valstybės ateitimi.

„Kai paklausiau, kodėl davėte tokią paskolą logiškai nemąsčiusiam žmogui, buvo pasakyta, kad bankui reikėjo vykdyti planą. Bankai lenktyniavo, kas daugiau išdalins paskolų, o aš patekau į tas jų pinkles. Kaip eilinis pilietis negali prognozuoti orų, taip negali ir ekonomikos pokyčių. Bet bankininkai privalėjo tai numatyti“, – piktinosi G. Mažeikis.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė

Close

Gamintojai įsipareigojo keisti produktų receptūras: kaip tai paveiks kainą?

 Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to ...

NT rinka didžiųjų Lietuvos vystytojų akimis: pigti gali tik tam tikri būstai

 Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol ...

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas