Fiziniam asmeniui bankrutuoti – nelengva

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė

2013-05-06 14:09

 Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas?

Prie suskilusios geldos

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas. Per 900 tūkst. Lt paskolos slegiamam ir jokių galimybių ją išsimokėti nematančiam vyrui teismas bankrutuoti neleido.

G. Mažeikis susidūrė su netikėta kliūtimi – nė vienas fizinio asmens bankroto administratorius negali imtis darbo, mat šalies draudimo bendrovės jų nedraudžia privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Ant kadaise paskolas siūliusių bankų kabliuko užkibęs panevėžietis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kol Lietuvoje atsiras draudimo kompanija, išdrįsusi apdrausti bankroto administratorių, G. Mažeikiui gresia likti ir be pinigų, ir be už skolą įgyto turto. Mat bankas kėsinasi kadaise už daugiau nei milijoną litų skolininko nupirktas patalpas parduoti trigubai pigiau. Tačiau ir netekęs turto panevėžietis būtų įpareigotas bankui ir toliau mokėti likusią paskolos dalį.

Milijonas – už ačiū

Kai G. Mažeikis 2008-aisiais iš banko gavo 1,2 mln. Lt paskolą, apie galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims nebuvo kalbų. Kad ateis laikas, kai toks sprendimas atrodys vienintelė išeitis, vyras tąkart nė minčių neturėjo.

Langų ir durų gamyba besiverčiančios individualiosios įmonės savininkui tokia paskola neatrodė grėsminga.

Pinigų vyrui prireikė, kai daug metų J. Janonio g. buvusio baldų fabriko valgyklos patalpose veikusiai jo įmonei iškilo grėsmė kraustytis. Iš nekilnojamojo turto burbulo užsidirbti panoręs patalpų savininkas perspėjo svarstantis atsisakyti nuomos ir ieškoti pirkėjo.

G. Mažeikis, užuot puolęs kraustytis kitur, susigundė dalį pastato – 600 kv. m nusipirkti.

Verslininkui gauti daugiau nei milijono litų banko paskolą buvo juokų darbas.

Tam nereikėjo nei laiduotojo, nei užstatyti savo turto. Pakako bankui įkeisti perkamą buvusią valgyklą, pateikti įmonės finansinius rodiklius ir didžiausių užsakovių bendrovių sąrašą.

Pinigų neskaičiavo

1,2 mln. Lt paskolą G. Mažeikis planavo išsimokėti per septynerius metus. Tiek laiko kas mėnesį bankui turėjo atseikėti 12 tūkst. Lt įmoką ir dar tiek pat atsidėti taupyti. Mat po septynerių metų skolininkas privalėjo bankui įteikti visą likusią sumą – maždaug 600 tūkst. Lt.

Kurį laiką verslininkui dėl paskolos neskaudėjo galvos. Vadinamuoju ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai už nekilnojamąjį turtą žmonės buvo pasiruošę mokėti nežmoniškus pinigus, langus ir duris gaminančioje įmonėje darbas virte virė, o jos savininkas lengva ranka kas mėnesį bankui mokėjo po 12 tūkst. Lt. Tiesa, kita tiek atsidėti jis nė nesistengė – tikėjosi pasibaigus paskolos mokėjimo terminui surasti išeitį. Tarkim, jį pratęsti.

Uždarbis triskart mažesnis nei įmoka

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas kone per vieną dieną G. Mažeikį paliko prie suskilusios geldos. Viena po kitos bankrutavo kelios jo svarbiausios užsakovės – statybų organizacijos, dėl išaugusio nedarbo ir kritusių atlyginimų emigravo kompetentingiausi darbininkai. Nebeišgalinčiam kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt vyrui bankas įmoką laikinai sumažino iki 9000 Lt. Toks gelbėjimosi ratas atrodė tragikomiškai – G. Mažeikio mėnesio pajamos triskart mažesnės. Jis skaičiuoja per mėnesį iš savo įmonės uždirbantis apie 2500 Lt. Praėjusių metų rudenį vyras visai nustojo mokėti įmokas. Dabar verslininko skola bankui siekia apie 900 tūkst. Lt. Jis nemato jokių galimybių išsimokėti net per visą likusį gyvenimą.

Jį stebina, kad grąžinti paskolą spaudžiantis bankas prieš penketą metų nenumatė tokio ekonomikos posūkio.

„Kas dabar gali Lietuvoje per mėnesį uždirbti daugiau nei 24 tūkst. Lt?“ – banko pozicija stebisi G. Mažeikis.

Bankai vykdė planus

Panevėžietis neabejoja, jog vis dėlto bankininkai žinojo, kuo gali baigtis praskolintas gyvenimas, tačiau apsukriai naudojosi patikėjusiaisiais piniginga valstybės ateitimi.

„Kai paklausiau, kodėl davėte tokią paskolą logiškai nemąsčiusiam žmogui, buvo pasakyta, kad bankui reikėjo vykdyti planą. Bankai lenktyniavo, kas daugiau išdalins paskolų, o aš patekau į tas jų pinkles. Kaip eilinis pilietis negali prognozuoti orų, taip negali ir ekonomikos pokyčių. Bet bankininkai privalėjo tai numatyti“, – piktinosi G. Mažeikis.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas