Fiziniam asmeniui bankrutuoti – nelengva

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė

2013-05-06 14:09

 Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas?

Prie suskilusios geldos

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas. Per 900 tūkst. Lt paskolos slegiamam ir jokių galimybių ją išsimokėti nematančiam vyrui teismas bankrutuoti neleido.

G. Mažeikis susidūrė su netikėta kliūtimi – nė vienas fizinio asmens bankroto administratorius negali imtis darbo, mat šalies draudimo bendrovės jų nedraudžia privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Ant kadaise paskolas siūliusių bankų kabliuko užkibęs panevėžietis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kol Lietuvoje atsiras draudimo kompanija, išdrįsusi apdrausti bankroto administratorių, G. Mažeikiui gresia likti ir be pinigų, ir be už skolą įgyto turto. Mat bankas kėsinasi kadaise už daugiau nei milijoną litų skolininko nupirktas patalpas parduoti trigubai pigiau. Tačiau ir netekęs turto panevėžietis būtų įpareigotas bankui ir toliau mokėti likusią paskolos dalį.

Milijonas – už ačiū

Kai G. Mažeikis 2008-aisiais iš banko gavo 1,2 mln. Lt paskolą, apie galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims nebuvo kalbų. Kad ateis laikas, kai toks sprendimas atrodys vienintelė išeitis, vyras tąkart nė minčių neturėjo.

Langų ir durų gamyba besiverčiančios individualiosios įmonės savininkui tokia paskola neatrodė grėsminga.

Pinigų vyrui prireikė, kai daug metų J. Janonio g. buvusio baldų fabriko valgyklos patalpose veikusiai jo įmonei iškilo grėsmė kraustytis. Iš nekilnojamojo turto burbulo užsidirbti panoręs patalpų savininkas perspėjo svarstantis atsisakyti nuomos ir ieškoti pirkėjo.

G. Mažeikis, užuot puolęs kraustytis kitur, susigundė dalį pastato – 600 kv. m nusipirkti.

Verslininkui gauti daugiau nei milijono litų banko paskolą buvo juokų darbas.

Tam nereikėjo nei laiduotojo, nei užstatyti savo turto. Pakako bankui įkeisti perkamą buvusią valgyklą, pateikti įmonės finansinius rodiklius ir didžiausių užsakovių bendrovių sąrašą.

Pinigų neskaičiavo

1,2 mln. Lt paskolą G. Mažeikis planavo išsimokėti per septynerius metus. Tiek laiko kas mėnesį bankui turėjo atseikėti 12 tūkst. Lt įmoką ir dar tiek pat atsidėti taupyti. Mat po septynerių metų skolininkas privalėjo bankui įteikti visą likusią sumą – maždaug 600 tūkst. Lt.

Kurį laiką verslininkui dėl paskolos neskaudėjo galvos. Vadinamuoju ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai už nekilnojamąjį turtą žmonės buvo pasiruošę mokėti nežmoniškus pinigus, langus ir duris gaminančioje įmonėje darbas virte virė, o jos savininkas lengva ranka kas mėnesį bankui mokėjo po 12 tūkst. Lt. Tiesa, kita tiek atsidėti jis nė nesistengė – tikėjosi pasibaigus paskolos mokėjimo terminui surasti išeitį. Tarkim, jį pratęsti.

Uždarbis triskart mažesnis nei įmoka

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas kone per vieną dieną G. Mažeikį paliko prie suskilusios geldos. Viena po kitos bankrutavo kelios jo svarbiausios užsakovės – statybų organizacijos, dėl išaugusio nedarbo ir kritusių atlyginimų emigravo kompetentingiausi darbininkai. Nebeišgalinčiam kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt vyrui bankas įmoką laikinai sumažino iki 9000 Lt. Toks gelbėjimosi ratas atrodė tragikomiškai – G. Mažeikio mėnesio pajamos triskart mažesnės. Jis skaičiuoja per mėnesį iš savo įmonės uždirbantis apie 2500 Lt. Praėjusių metų rudenį vyras visai nustojo mokėti įmokas. Dabar verslininko skola bankui siekia apie 900 tūkst. Lt. Jis nemato jokių galimybių išsimokėti net per visą likusį gyvenimą.

Jį stebina, kad grąžinti paskolą spaudžiantis bankas prieš penketą metų nenumatė tokio ekonomikos posūkio.

„Kas dabar gali Lietuvoje per mėnesį uždirbti daugiau nei 24 tūkst. Lt?“ – banko pozicija stebisi G. Mažeikis.

Bankai vykdė planus

Panevėžietis neabejoja, jog vis dėlto bankininkai žinojo, kuo gali baigtis praskolintas gyvenimas, tačiau apsukriai naudojosi patikėjusiaisiais piniginga valstybės ateitimi.

„Kai paklausiau, kodėl davėte tokią paskolą logiškai nemąsčiusiam žmogui, buvo pasakyta, kad bankui reikėjo vykdyti planą. Bankai lenktyniavo, kas daugiau išdalins paskolų, o aš patekau į tas jų pinkles. Kaip eilinis pilietis negali prognozuoti orų, taip negali ir ekonomikos pokyčių. Bet bankininkai privalėjo tai numatyti“, – piktinosi G. Mažeikis.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė

Close

„Sodra“ pristatė naujovę: jau galima sužinoti savo pensiją

„Sodra“ kiekvienam gyventojui asmeniškai parengė informaciją, kuri leis matyti, kokį stažą darbuotojas yra įgijęs ir kiek taškų sukaupęs, nuo kurių priklausys jo būsimos pensijos dydis. Kiekvienas dirbantysis, dar net ...

Pakibęs minimalios algos didinimo klausimas: ar tikrai 420 eurų sunaikintų verslus?

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar ...

Nuo liepos – naujas mokestis turistams

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Tkinama, kad nuo liepos 1-osios sostinėje apsistojusių turistų sumokama rinkliava padės miestui gerinti turizmo infrastruktūrą ir stiprinti Vilniaus tarptautinį ...

Sodybų tuštėjimo metas: kodėl lietuvių nebevilioja ant ežero kranto pūpsantys namai?

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ ...

Nurodė 3 populiariausius mikrorajonus Vilniuje: butą parduos keliskart greičiau

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia ...

Ginčuose išsigimstanti mokesčių reforma: nuo valdžios fokusų ekonomistams svyra rankos

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su ...

Po darbuotojų skundų prabilo „Achemos“ vadovybė: kreipėmės į premjerą ir ministrus

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ ...

Šešios „Lidl“ parduotuvės vasarą dirbs ilgiau

Nuo pirmadienio, birželio 18 d., iki pat rugsėjo šešios „Lidl“ parduotuvės, esančios arti Lietuvos gyventojų pamėgtų kurortinių vietų ir kelionių krypčių, kasdien dirbs ilgiau nei įprastai – nuo 8 iki 23 val. Pagal ...

Perspėja emigravusius: dėl šio mokesčio gali tekti susimokėti tūkstantinę sumą

Iš Lietuvos į kitas Europos šalis emigravę lietuviai, sumanę apsidrausti sveikatą dviejose šalyse, patys sau gali paspęsti spąstus. Nekreipdami dėmesio į tai, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas reikia tik ...

Ištyrė alkoholio vartojimą Lietuvoje: atskleidė, kaip atrodo girtaujantis asmuo

Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas